Darausi pats – kirvio kotą!

Kirvis, vienas iš geriausių bushcrafter’io draugų, jei man asmeniškai reiktų rinktis tarp peilio ir kirvio, kaip išlikimo įrankio, kirvis neabejojant būtų pirmas eilėje. Jų gaminama labai daug rūšių, kai kurie labai prašmatnūs ir įspūdingai brangūs, kiti pigūs ir nieko verti. Man svarbiausios kirvio savybės yra šios:
1. Plieno kokybė ir grūdinimas, aštrus kirvis darbą palengvina daugybę kartų, be to aštrus kirvis, kaip ir peilis yra saugesnis įrankis. Gero plieno kirviai ilgiau išlieka aštrūs.
2. Funkcionalumas. Kiekvienam darbui yra savas kirvis :)

Pas kiekvieną garaže mėtosi po vieną kitą apleistą kirvio galvą, kuri manau verta naujo koto! Šiuo trumpu instrukciniu straipsneliu pasidalinsiu patirtimi, kaip galima pačiam pasigaminti AUKŠČIAUSIOS kokybės kotą.

Taigi. Ši galva pas mane pakliuvo iš draugės senelio dirbtuvių. Tai rusiško standarto galva, jų yra pagaminta labai daug. Skiriasi tik gaminio kokybė. Aš patikrinu paprastai, paimu iš senukų kinietį, smūgiuoju ašmenis į ašmenis ir žiūriu kas bus :), kas laimi, to viršus, šiuo atveju ant ašmenų pas seneliuką nebuvo nė žymės, o ant kiniečio didžiausia duobė. Valio, važiuojam toliau!

Pereinu šmirgeliu per ašmenis, pataisau vietas kurios man nepatinka. To galima ir nedaryt. Medieną kirvio kotams renkuosi paprastai: liepa. Nes jos turiu daug ir sausos. Jos apstu visoje Lietuvoje, tai nuo amžių amžinųjų naudota įvairioms rankenoms ir kotams mediena, nieko čia neišradinėju. Taip pat tinka GUOBA, iš bėdos BERŽAS ir kt. Amerikietiška hikorija yra bene geriausia tam reikalui, bet ji pas mane neauga :).

Labai svarbu, kad rankenos negamintume iš lentos. Tuoj paaiškinsiu kodėl. Pirmiausiai perskeliam numatytą rąstą pusiau. Skeliam per pradėjusią skilt vietą centre.

Pastatome ant galo ir gerai apžiūrime džiuvimo metu atsiradusius įtrūkimus:

Čia pieštuku pažymėjau tą vietą per kurią pusę rąsto skelsiu dar sykį:

Dabar labai svarbus momentas mielieji kirviakotininkai!

Ar męs darom kotą iš didelio gabalo medienos ar iš šakos, svarbiausia yra atsižvelgti į medžio rieves. Rieves turi eiti būtent taip, t.y. vertikaliai žiūrint iš priekio. Toks medienos pasirinkimas ir daro mūsų kotą išskirtinės kokybės, na bent jau geresnį už Senukų pagaliukus. Dėl tos pačios priežasties gero koto iš lentos irgi nepadarysi. Pieštuku pažymėjau medžio rieves ir kontūrus, pirmam apdorojimo etapui. Mums reikia maždaug dviejų pirštų storio ir per keturis pirštus aukščio lentos. Ją pirmiausiai ir išsikapojam:

Tada prasideda kūryba! Reikia sugalvoti kokio koto mes norime. Šiuo atveju nupiešiau 4 skirtingus tiek ilgiu tiek forma variantus, kuriuos vis nudroždavau kirviu ir piešdavai iš naujo, kol radau tai, kas pasirodo kaip vertas dėmesio variantas. Prieš piešiant kotą reiktų apsvarstyt ir įvertinti kelis aspektus:

1. Kirvio paskirtį. Jei tai kirvis drožinėjimui, jis turėtų būti trumpu kotu, iki 30-40cm ilgio. Jei universalus nuo 40 iki 50cm. Jei darbui miške nuo 50 ir t.t.
2. Galvos svorį. Tai taip pat įtakoja koto ilgį, nes didesnėms galvoms yra tiesiog būtinas ilgesnis kotas, tam kad kirvis dirbtų. Sovietų standarto kotai bei visi Senukuose yra per trumpi sunkioms galvoms, kurios nusipelno ir 80cm koto…
Nusprendžiau, kad kirvį naudosiu staliaus darbams, gal drožyboje, todėl formą pasirinkau tokią, kad kirvį būtų smagu valdyti viena ranka, tuo pačiu jis neslidinėtų rankoje ir jį patogu būtų laikyti arčiau galvos (drožinėjant).

Šiaip kaip standartą galiu patarti Gransfors Bruks kirvių kotus, jie žiauriai patogūs ir atidirbti, tad galit užmest akį internete, atsispauzdint ir pabandyt nukopijuot nuo jų. Jokių autorinių teisių nepažeisite, nes jie atkartoja senuosius tradicinius kirvių dizainus.
Reikia pasižymėti galvos akies diametrą, užmesti po kelis milimetrus, kuriuos nudrošime pabaigoje jau pritaikaint galvą, taip pat palikti sočiai medienos priekyje, ko šiuo atveju aš pagailėjau.

Tada imamės darbų. Palengvint nereikalingos medienos šalinimą, pjūklu įpjauname iki linijos kaip galima daugiau vietų, tada lengva kirviu iškapoti didelius gabalus. Po šios procedūros turėtume turėti kirvio koto formos lentą.

Pridedame prie priekio galvą ir pažymime pieštuku akies kontūrus, vidurį paryškiname.

Čia laiko nepagailėkite, žiūrėkite, kad viskas būtų kuo lygiau. Prasideda negrįžtami procesai :)

Pažymėjus kirvio akį, apdirbame kotą. Tai geriausiai daryti peiliu ar striūga. Reikia pradėti nuo priekio ir eiti link koto galo. Pirmiausiai nuimame tas vietas kur užsimaus galva tiek, kad vos vos užsimautų. Tada žiūrėdami lyguma apdirbame šonus ir einam link galo. Jei priekyje sukreivinsim, galva uždėjus gali nestovėti tiesiai, o būti pasisukus į vieną ar kitą pusę, todėl kaip galima dažniau maunam galvą ir žiūrim, kad ašmenys lygiuotųsi su kotu kuo galima tiesiau.

Beje, labai stipriai REKOMENDUOJU ašmenis užlipinti lipnia juosta, taip pat kaip darant peilį, nes jie labai skaudžiai kanda! Šiuo atveju juosta permatoma, nelabai matosi.
Proceso pabaigoje turėtume gauti štai tokį rezultatą:

Užmaunam galvą. Čia paslapčių nera, geriausiai stipriai stuktelti kotą į stalą ar kaladę ir galva pati save „susivaro“.

Dabar reikia kotą įtvirtinti. Tam naudojami įvairūs pleištai, klijai, dervos ir t.t. Daug nesigilinant, jei kirvis nebus skirtas sunkiems darbams, paprastai turėtų užtekti tokio metodo:

Kylis daromas iš metalo. Skardos ar plieno nėra skirtumo, svarbu, kad butu pakankamai storas, bent 3mm. Juostoje išgręžiame skylę, atpjaunam per koto skersmenį ir vieną pusę nusmailinam.

Nupjauname priekyje išlindusią koto dalį ir įkalam kylį. Tiek čia ir mokslo. Laikas parodys, ar to pakanka, ar reikės papildomai tvirtinti galvą.
Kaip dar galima įtvirtinti kirvio galvas:
1. Įkalame medinį kylį iš kietmedžio (ąžuolas, skroblas), tada jį užtvirtiname metaliniu. Tai geras būdas, kai dirbant persistengėm ir liko daug laisvos vietos tarp koto ir galvos sienelių.
2. Prieš kalant kylį į tarpus pripilame epoksidinių klijų. Galima naudoti ir apvalų kylį iš vamzdžio.
3. Fantazijos reikalas kaip sukombinuosim įvairius metodus :)

Iš kairės 1. paprastas, 2. su medžiu ir metalu, 3. su epoksidke ir metalu 4. šiandienos darbas.

Jei galva laikosi gerai, tarkim, kad darbą beveik baigėme. Nušveičiame kotą švitriniu ar apdailinam peiliu ir skaitom, kad pabaigėm. Tačiau aš mėgstu dar šiek tiek darbo. Pirmiausiai, kad kotas geriau laikytų ir mediena mažiau vaikščiotų būtų gerai jį impregnuoti. Tam geriausias reikalas yra paprastas sėmenų aliejus. Nepakeičiamas prie silkutės, raugintų kopūstų ir kirvių kotų! Jis puikiai geriasi, skaniai kvepia tinka ne tik kotui bet ir jūsų rankoms, po sunkios darbo dienos. Todėl aš visada tepu ne teptuku, bet delnu išmozoju.

O kad galva nerūdytų ją ištepu ginklams skirtu teplalu Gunex 2000. Aprūdijusias vietas nuvalau Robla smirdalu. Nu čia skirtumo nėra kas ką naudoja. Bet faktas tas, kad jei turite peilį, kurį gerbiate turite ir kuo jį prižiūrėt, o tie patys tepalai tinka ir kirviams.

Kai viską padarėm, atsisėskim ir pasidžiaukim vienetiniu kirviu kurį ką tik PASIDARĖTE PATS !

Šis kirveliokas man patinka, mielas rankoje, o jei seksis jam gyvuot, gal bus ir geras darbininkas:

Tinkamas ir tarp kitų vienetinių kirvių:

Facebook Twitter

Kategorijos: Įrankiai, Pasidaryk pats | Žymos: , , , , , .

14 komentarų

  1. Arnas:

    Turiu pastebet, ponas talentingas rankas turi :)

  2. Simonas:

    Pritariu Arnui, bet labai suabejojau del medienos pasirinkimo koto gamybai..
    Liepa, minkstas medis, geras drozinejimui ar siaip visokiems rankdarbiams, bet kirvio kotui tikrai per minkstas. Kirvis, rimtas darbinis arkliukas, ne siaip koks saukstas, siulyciau medi uosi arba azuola. Tarnaus kaip priklauso ir siaip grazesne rankena gausis.

    • Milius:

      Čia reikia išbandyt. Bet jaučiu, kad ąžuolinis kotas „barškės“, neturės amortizacijos, smūgiai kirviu bus skaudesni rankoms… Beržiniai nepasiteisino, nes trapūs gaunasi ir nepataikius greit sulūžta.

  3. Pasitaiko kieta ir elastinga liepa, tačiau šiuo atveju panaudota ne tokia. Ąžuolas instrumentų kotams netinka. Keista, kad beržas nepasiteisino. Matyt, buvo nenužievintas ir sutrešo savaime dar iki kirvakočio gamybos, gal buvo naudota lenta, kai perpjovus įstrižai medienos plaušus kirvakotis turi nulūžti. Gal buvo jauno ir nebrandaus medžio ruošinys? Jeigu naudoti seno ir laukuose augusio beržo kamblio skeltą ketvirtį, kur plaušai persipynę, geresnės medienos kirvakočiui kažin ar yra.
    Šaunu, kad gaminami ir išbandomi kirvakočiai, kad seni kirviai sugrąžinami darbui.

  4. Marius:

    Kiek žinau, yra kirvius gaminančių firmų, kurios naudoja beržą kotams. Bet beržas beržui nelygu. Vienos rūšys auga greitai, kitos lėtai, todėl pastarųjų mediena yra tankesnė ir tvirtesnė. Taip pat svarbu, ar tinkamai buvo paruošta mediena. Puikus straipsnis, taip ir norisi dabar eiti ir ką nors sumeistrauti:)

  5. Andrius:

    Na super ! Bet matosi įgūdžių pas tamstą yra :) kol tokį kotą pasidaryt, tai tektų paplušėt eiliniam miestiečiui :DD

  6. Gedas:

    o impregnavimui tik semenu aliejus tinkamas? gal dar kokiu variantu buna? :)

  7. Sol:

    Keistokas metodas galvos metalo kokybei nustatyti, nes kalbant apie metalus yra dar sąvoka – grūdinimas.

  8. Liudas:

    Uosis ar ažuolas prastai amortizuoja smūgius, tad rankas greit paskausta.
    Aplamai jei daromas iš tiesaus medžio gabalo tai greičiau skyla, nes rievės eina vienodai lygegrečiai.
    Mano pasirinkimas yra kokia vaismedžio šaka. gar dar net ne pati tiesiausia.
    Obels ar slyvos mediena labai kieta, geriau amortizuoja, sunkiau skyla kotas….

  9. Vidas:

    Gal galit paaiskinti, kam metaliniame pleiste reikejo grezti skyle? Simonui noreciau atsakyti, kad azuolinis ar uosio kotas reikalingas butu sunkiems darbams,pvz. kaladziu skaldymui, ypac jeigu darbuosis virs 100 kg “ponas“ :) ,o siuo atveju ,smulkiems skulpturiniams darbam uzteks ir silpnesnio koto. Beje del grudinimo- kai metalo sudetis kinietiskai netinkama, tai ir uzgrudinti nepavyks, o jeigu ir pavyks pasiekti norima kietuma, galima prisidaryti sau bedu, nes blogas grudintas plienas pasidaro per trapus, su tokiu galima ne tik sau bet ir kitam suzaloti aki , ypac per salcius.Prie minus 30 teko paragauti ,kaip stipriai metalas keicia savybes, kai grizus namo po intensyvaus darbo saltyje, nusitraukus odines pirstines nustebau, is kur kraujas.Pasirodo metalo atplaisa susmigusi giliai po oda. Po sio ivykio supratau, ka sibirieciai vadina nuo salcio luztanciu metalu. Taigi del grudinimo – metalas turi vienu metu buti ne tik kietas bet ir elastingas, netrupeti, o tai puikiai ivalde musu proteviai, kaldami pliena , supinta kaip musu merginu kasas : kalavijus. Na, o geriaus man zinomas plienas kirviams ir peiliams pasidaryti yra Damasko ,daugiasluoksnis plienas.

  10. rimas:

    Rankos geros,bet liepa ne kirvakočiui. Porą turistinių atlaikys,paskui reikės naujo.Ąžuolas trapus,geriau uosis,obelis(visi kalviai kūjų kotus darydavo), skirpstas,skroblas. Bet šitie kieti,vien peiliu dirbsi laaaaaabai ilgai. Tačiau paskui laikys .Dar pastaba. Kirvakotis turi būti lenktas taip,kad laikant ranka būtų vienoje tiesėje su ašmenų linija.Tada kirvis lengviau valdomas,pastovesnis smūgio metu. Čia ne mano,o amžių išmintis. Parduotuvinius kirvakočius frezuoja, frezuoti lanku sudėtinga,tad parduotuviniai visi tiesūs. Bet jei pats sau darai vienetinį, galima pasistengti ?

  11. rimas:

    Beje,lenktas kirvakotis ir amortizuoja geriau. Tinka ir beržo kamblio mediena.Caro Rusijoje kirsdami mišką beržo pirmą sieksnį nuo žemės atiduodavo valstybei į mokesčius šautuvų buožėms ir patrankų lafetams gaminti. Bet beržo mediena labai greitai pūva lauko sąlygomis. Jei beržo reikia ne malkoms,tik nukirstą reikia nužievint ir džiovint. Kitaip greitai pradės pūti.

  12. Dailidė:

    Norėjau pasidomėti ,o gal kas žino kur būtų galima užsisakyti kirvio galvų atskirai.Be koto ,be nieko.Tik kirvio galva.Nes šiuo metu užsimineju šiokiu tokiu kirvių graviravimu,formavimu.Pradedant kirvio koto gamyba tiek galvos apipavidalinimu.Expermentuoju.Domina daugiau nei 10 vienetų kirvių galvų.O pirkti iš senuku,ermitažo visą kirvį su kotu už jų siūloma kainą nesinori ,o atskirai galvų jie neparduoda.Tad pamaniau gal čia kas turi išeitį?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


*