Tikroji pintis. Vaisiakūniai 5-30 cm skersmens, dažniausiai arklio kanopos pavidalo (kartais liaudyje taip pat ir vadinama, ang. horse shue), šonu priaugę prie substrato, pavieniai kieti, paviršius su stora luobele, pilkas, šviesiai rudas arba juodai pilkas. Tarsi sluoksniuotas. Kasmet išauga naujas sluoksnis 2-7 mm. Daugiametis augalas, auga miškuose, parkuose pakelėse, dažniausiai ant beržų rečiau ant kitų lapuočių mirusių medžių ar išvartų, kelmų, nukritusių šakų. Nors retais atvejais auga ir ant gyvų medžių. Šio grybo trama naudojama skiltuvams įžiebti ugnį, bei pernešti smilkstančią ugnį ilgesnėse distancijose. Mors ‘as Kochanski savojoje knygoje „Bushcraft“ aprašo šį grybą kaip „false tinder fungus“.
Loading ...
Jau lengviau būtų gaudyti ugnį ant elementarios beržo tošies, nei vargti su pinčių viršūnėlėmis, kurias, kaip autorius ir sako, prieš naudojimą reikėtų dar ir gerokai išdžiovinti, tam , kad jos imtų gaudyti kibirkštis. Pirmiausia kyla klausimas, kaip jas išsidžiovinti dar prieš užkuriant laužą, o tada, kiek jos turės džiūti esant kaitrai, ir galiausia, o kam jos iš viso bus reikalingos, jei laužas jau ir taip dega?
Tai palaukit, o ar jūs eidamas kažkur į žygį, tik miške sugalvojate, kad galbūt reiks laužo ir reiks kažkokios medžiagos jam užkurti? Nes bent jau aš irt manau visi kiti, tai visada turi po ranka kažkokį rinkinuką laužo užkūrimui, kuris yra paruoštas iš anksto…