Trumpas straipsnelis apie labai pravartaus daikto gamybą 
Taigi, jei jau nusprendėte veltis į bet tokio dubens gamybą, yra keli svarbūs dalykai, į kuriuos turėtumėt atkreipti dėmesį prieš pradėdami darbus. Gerai apžiūrėkite turimą medieną, kadangi darome indą, ji turi būti be jokių įskilimų, kas nėra taip aktualu gaminant statulėles ar šiaip įnagius. Mano turimos medienos galas buvo patamsėjęs ir įtrūkimų nesimatė, todėl aš nupjoviau galą rąsto.
O tai ką pamačiau vėliau, nei kiek nenustebino. Kadangi mediena buvo sausa, ji galuose buvo sutrūkinėjus daugybe mažų įtrūkimų. Todėl nupjoviau dar gerus 10cm. Jei dirbate su žalia mediena, šitos problemos turbūt išvengsite, be to ir darbas lengviau eisis. Taigi dabar mano rąsčiokas atrodo jau taip:
O iš galo mediena atrodo taip: dešinėj pažymėjau įtrūkimus.
Mane tenkina tai, ką matau. Tiksliau, nematau jokių įtrūkimų (kairėje), todėl griebiam pjūklą ir nupjaunam norimo ilgio kaladę. Galima indus daryti pailgus, tada pjaunam ilgiau, galima apvalius, pjaunam tokio ilgio koks yra rąstelio skersmuo, ai, žodžiu, pjaunam ir žiūrim kas bus!
Dabar – OP! Įdėmiau! Šioje vietoje galima padaryti pirmą klaidą, kuri vėliau gali sugadinti gaminį.
Pasižymėjau tą vietą, per kurią perskelsiu kaladaitę, o šerdį palieku kitoje pusėje. Mums jos nereikia! Nes tai yra pati silpniausia vieta ir ją palikus, labai lengvai gali gaminys vėliau suskilti. Iš to, kas lieka nuskėlus, matyti pusė dubens 😀 Bet tai tik optinė apgaulė, darbo daug ir sunkaus dar reikės įdėti, kad kas išeitų.
Pasižymime norimo dydžio apskritimą. Galima daryti ir nelygių formų, bet taip apsisunkinsime darbą, o kodėl, paaiškinsiu vėliau.
Dabar pradedame darbą kirviu. Apverčiame ruošinį ant „pilvo“ ir dirbame ratu, nukapojame kampus ir iš lėto apvaliname. Po kurio laiko turėtume gauti kažką panašaus į tai:
Tai bus tikras jūsų kirvio išbandymas. Ne tik aštrus turėtų būti įrankis, bet ir ne per didelis, nes paskaus rankos. Bet užsispyrusiems ir daugiau darbo padariusiems kirviu nereikės taip smarkiai keikti vėliau dirbant peiliu. Žodžiu, čia galioja paprasta taisyklė – kuo daugiau nuveiki su kirviu, tuo mažiau vargsti vėliau lygindamas peiliu.
Išlyginus išorę galima eiti prie vidaus darbų. O čia būtų gera proga pakalbėt ir apie šiam darbui naudojamus įrankius:
Iš kairės: siauras pusapvalis kaltas, platus pusapvalis kaltas, „šaukštpeilis“ (skaptas), mažas drožinėjimo peiliukas, Mora O1 Classic – carbon steel baby 😀
Šiaip galima apsieiti ir be tokio kiekio įrankių (nors čia jų labai mažai), bet kiekvienas iš jų darbą kažkiek palengvina. Šiaip jei man reikėtų rinktis iš viso būrio tik du ar pradedančiam pasiūlyt nuo ko pradėti, tai būtų Mora peilis ir skaptas. Frost Mora O1 modelio privalumai: anglinio plieno geležtė, „scandi grind“, maža kaina. Jis lengvai galandasi ir labai ilgai išlieka aštrus. Minusai: reikia prižiūrėti, nes rūdija, dabar darosi sunku jų gaut. Skapto privalumai: tą patį darbą kurį gali padaryti su kaltais, gali padaryti ir su skaptu ir šiek tiek daugiau, bet užtruksi ilgiau. Šaukštams jo pakanka pilnai, bet kai kalbama apie didelio medienos kiekio pašalinimą, rankiniai kaltai yra nepakeičiami. Labai reikalingas yra mažas drožinėjimo peiliukas, nes jis daug vikresnis ir gali tiksliau, greičiau dirbti. Šį mažą peiliuką pasigaminau pats iš senoviškos britvos, rankena slyvos. Britvos pačios savaime drožinėjimui netinka! Ten yra itin išploninti ašmenys, kurie lengvai lūžta, reikia perdaryti, tad nemėginkit ;))) Geriau pas Lažinskus (kaltai.lt) įsigykite mažą drožinėjimo peiliuką. Ir šiaip rekomenduoju juos kaip gerus įrankių meistrus 😉 (neturiu jokių sąsajų su ta šeimyna).
Siauru ilgu pusapvaliu kaltu labai lengvai galima pašalinti didelius medienos kiekius. Tai rankinis kaltas, jo nereikia kalti plaktuku, o tiesiog naudoji savo raumenų jėgą. Tokiu kaltu pašalinu didžiausią dalį medienos.
Taip pat dirbama ratu, o sienelių storis vis mažėja. Reikia atkreipti dėmesį, kad būtina išlaikyti vienodą sienelių storį, kitaip galima ir kiaurai pragremžti 😀 Šioje vietoje bus daug sunkiau, jei darome kažkokių įvairesnių formų sieneles.
Kadangi mano dubenėlis bus vaikui, aš jo sieneles palikau gan storas, žinant, kad vaikai dažnai mėto tai, ką čiupinėja. Tačiau jas galima ploninti ir ploninti, svarbu, kad saulė nešviestų kiaurai Dugną apdirbu skaptu, nes ten prieiti su kaltu neįmanoma. Viską dailiname kiek galima daugiau, nes ištaisyti švitriniu bus gan sudėtinga. Daugelį kartų čiupinėjame pirštais sienelių storį, kad visur būtų vienodas. Kai jau nusprendėme, kad turime kažką panašaus į norimą rezultatą, viską pašveičiam kelių skirtingų rupumų švitriniu popierium, tai užlygins nelygumus ir užbaigs darbą.
Štai ir turite iš ko sukirsti gardžios košės. Ai, o kuo? Sumeistraujam greitai šaukštą, derantį prie naujojo dubens 😉
Na va, dabar jau pilnas komplektas!
Jei baigėte darbus, spaudžiu dešinę, Jūs turite kantrybės!
Andrius
Loading ...