Turbūt daugumai Jūsų kuprinės pakavimas jau tapo intuityvus, ir galite ilgai negalvoję teisinga tvarka susikrauti visus reikiamus daiktus. Tad šis trumpas straipsnelis labiau skirtas padėti pradedantiesiems stovyklautojams susipakuoti kuprinę taip, kad ją būtų patogu nešioti. Rašysiu apie standartinį kuprinės turinį stovyklavimui – palapinė, miegmaišis, paklotėlis, vanduo, maistas ir pan. Aišku, daugelis nešasi skirtingus daiktus (pvz. hamaką ir tentą vietoje palapinės ir paklotėlio), todėl čia rasite bendrais bruožais aprašytus pakavimo principus.
Pagrindinis principas – sunkiausi daiktai turi būti dedami į kuprinės pagrindinį skyrių ir kiek įmanoma arčiau kūno svorio centro. Dėl įdomumo galite pabandyti viską susipakuoti atvirkščiai – iš karto pamatysite, kaip nepatogu užsidėjus tokią kuprinę keliauti.
Toliau – pakavimo žingsniai eilės tvarka:
1. Atsekite ir atlaisvinkite visus suveržimo diržus (tiek šoninius, tiek kuprinės viršaus). Jie tikrai prisiūti ne dėl grožio ir gali ženkliai padidinti/sumažinti kuprinės tūrį;
2. Į kuprinės pagrindinio skyriaus apačią (jeigu yra specialus skyrius, tai į jį) dėkite miegmaišį. Patartina prieš tai miegmaišį įdėti į sausmaišį ir kiek įmanoma suspausti. Taip jis ne tik nesušlaps, bet ir užims mažiau vietos;
3. Jeigu liko vietos, į kuprinės apačią sugrūskite kitus vidutinio svorio daiktus (pripučiamą paklotėlį ir pan.);
4. Toliau eilė palapinei. Ją pasistenkite sulankstyti taip, kad atitiktų kuprinės skersmenį. Palapinės maišas nereikalingas. Jeigu bandysite pakuoti palapinę jame, iš kart užims pusę kuprinės, jei ne daugiau;
5. Virš palapinės kraukite sunkiausius daiktus – vandenį, įrankius, virykles, konservus ir t.t. Stenkitės pakuoti kuo arčiau nugaros, bet nerekomenduoju krauti aukščiau pečių juostos (geriausia panašiai iki menčių). Kalbant apie vandenį, beveik visose šiuolaikinėse kuprinėse yra atskira kišenė vandens maišui. Jeigu dar neturite, patariu tokį įsigyti;
6. Likusią vietą kuprinėje užkamšykite lengvais daiktais – rūbais, sausu maistu ir pan. Rūbus patartina visų pirma supakuoti į sausmaišius ir gerai suspausti – sutaupysit daug vietos;
7. Visus daiktus ir priemones, kurių gali staigiai prireikti (vaistinėlė, žibintuvėlis, žiebtuvėlis, pakaitinis peilis, palapinsiaustė), pakuokite kuprinės kišenėse. Pagrindinį peilį, išgyvenimo rinkinėlį, ugnies įžiebimo įrankį būtina neštis ne kuprinėje, o prie savęs (ant diržo, vidinėse kišenėse ar pan.);
8. Patartina, kiek įmanoma, visus daiktus dėti į kuprinės vidų, o neapsikarstyti iš išorės. Išorinius tvirtinimo diržus ar gumas galite panaudoti tokioms priemonėms, kurios niekaip netilptų į vidų – meškerėms, trekking’o lazdoms ir pan.
9. Jeigu neturite vandens maišo, iš kurio per žarnelę galite gerti vandenį nenusiėmę kuprinės (arba tame maiše visai ne vanduo :)), porą vandens buteliukų įsidėkite į šonines kišenėles.
10. Užsekite ir suveržkite išorinius dirželius, susireguliuokite petnešas.
Jeigu kuprinėje neintegruotas uždangalas nuo lietaus, rekomenduoju tokį įsigyti arba pasisiūti. Visus daiktus viduje taip pat patartina pakuoti į sausmaišius, galima apskritai prieš viską pakuojant į kuprinės vidų įdėti didelį šiukšlių maišą.
Tai tiek šiam kartui. Gerų žygių!
Dar yra toks dviprasmis dalykas, kaip patarimas deti sunkiausius daiktus i pati virsu… Minusas – sunkiau laikyti pusiausvyra. Pliusas – del paprastos fizikos maziau reikes susilenkti i prieki vaikstant su kuprine. Rinktis jums. ;]
Visiškai teisingai, esu irgi tokį dalyką nagrinėjęs. Aukščiau, bet arti nugaros sukrauti sunkesni daiktai leis būti labiau išsitiesusiam, bet taip bus prarandamas stabilumas. Žemiau – arti nugaros sukrauti daiktai duos didesni stabilumą, bet teks daugiau lenktis ir spaudžiama diafragma mažins aerobines galimybes. Priklausomai nuo to kur eisi, paskirstai svorius
Geras straipsnis!
Vadens einant i tolimesni zygi patarciau taip pastoviai negerti, nes taip, kad ir kaip būtų keista prarandama daug jėgų. Šiaip patartina yra vandenį gerti tik per pusryčius, pietus ir vakarienę (ilgesnio poilsio metu) ir neankščiau ksip pusvalandis po sustojimo. Ištroškus beeinant geriausia tik paskalauti burną vandeniu ar sučiulpti rūgštų ledinuką ar cukraus gabaliuką.
gerti reikia tiek kad neistrokstum, nes tada jau per velu
Kiprai.
Būtų įdomu paskaityti daugiau ir su argumentais kas liečia tamstos mintis apie vandens gėrimo dažnumą.
Tai kaip ten, Kiprai? Kiek man teko domėtis, teorijų yra pačių įvairiausių, pvz. gerti dažnai po nedaug, arba gerti tik tada, kai jauti troškulį, arba, kaip rašai, tik ilgesnio poilsio metu. Aš už tą variantą, kuomet vanduo geriamas periodiškai po truputį, nelaukiant, kol suims troškulys ar kol bus pasiekta kokia nors tarpinė žygio stotelė. O saldainiai ir cukrus – tai tik apgaulė smegenams.
Kuo siejasi atsigėrimas su saldainiais ir cukrum, nelabai supatau, kodėl juos paminėjai?
Saldainiai ir cukrus tai nera apgaulė.
Gliukozė tai anglevandenis. Gliukozės angliavandenis labai greitai papuola į kraują. ir teikia raumenims bei visam kūnui daugiau greitos energijos nes greitai „dega“. Aišku jei nejudi viskas į lašinius ant pilvo sueina.
Gali ir košės aišku užėsti pusryčiams daugaiu, bet ji ilgiau virškinasi ir tada organizmas daugiau kovoja su ta koše nei skiria energijos judėjimui ar panašiai.
Sunkių žygių dienos pradžioje vartojame daugiau anglevandenių kad neapkrauti virškinimo ir turėti greito kuro. Vakare vartojam daugiau baltymų ir riebalų kūno ir raumenų masei palaikyti. teorija panašiai skamba…
Apie mitybą žygiuose yra pilna straipsnių ir tt…
Saldainiai ir cukrus tai nera apgaulė jokia
Gliukozė tai anglevandenis. Gliukozės angliavandenis labai greitai papuola į kraują. ir teikia raumenims bei visam kūnui daugiau greitos energijos nes greitai „dega“. Aišku jei nejudi viskas į lašinius ant pilvo sueina.
Gali ir košės aišku užėsti pusryčiams daugaiu, bet ji ilgiau virškinasi ir tada organizmas daugiau kovoja su ta koše nei skiria energijos judėjimui ar panašiai.
Sunkių žygių dienos pradžioje vartojame daugiau anglevandenių kad neapkrauti virškinimo ir turėti greito kuro. Vakare vartojam daugiau baltymų ir riebalų kūno ir raumenų masei palaikyti. teorija panašiai skamba…
Apie mitybą žygiuose yra pilna straipsnių ir tt…
Perrašau ištrauką iš vienos knygelės:
„VANDENS VARTOJIMAS. Neapgalvotas vandens vartojimas einant ar trumpo poilsio metu atima daug jėgų. Kelionėje vandenį reikia gerti tik pusryčių, pietų bei vakarienės metu ir sustojus pailsėti ilgesniam laikui. Labai ištroškus, patariama tik paskalauti burną vandeniu arba suvalgyti rūgštų saldainį, spanguolę, citriną. Žygije per parą reikia išgerti ne daugiau kaip 1,5-2 litrus vandens. Ryte arbatą reikia gerti mažiausiai valandą priš išeinant. Sustojus pailsėti ilgesniam laikui, per pietus ir per vakarienę gerti vandenį patariama ne anksčiau kaip po pusės valandos nuo sustojimo pradžios. Labai svarbu kelionėje turėti cukraus ir saldainių. Pavargus užtenka suvalgyti 2-3 gabaliukus cukraus ar kelis saldainius, ir tuojau grįžta jėgos.“
Na mano manymu tik to cukraus kiekiai gal suaugusiems žmonėms šiektiek didesni turėtu būti. Rašydamas ankstesni komentarą aš ir rėmiausi šia ištrauka
Ai ir dar. Mariau, kiek pamenu troškulys pradedamas jausti tada kai organizmas netenka kažkokio nemažo procento skysčių, tad gal geriau to nelaukti 😀
Užtat ir sakau, kad mano nuomone, geriausia vandenį gurkšnoti periodiškai ir mažais kiekiais, nelaukiant ilgalaikio poilsio stotelių ar momento, kuomet suims troškulys.
Lažkaip nelinkęs sutikti. Net ir eilinę gyvenimo dieną patariama išgerti apie 2 litrus vandens kaikurioje literatūroje. O ką jau kalbėti apie visą dieną aktyvaus judėjimo ir žinoma prakaitavimo.
kaip teisingai susireguliuot kuprinės petnešas ir juosmens diržą,gerai butu video medžiaga
Cukraus kiekis kraujyje kaip tik vargina, zygio metu is vis nesamone ji vartoti, visi sportininkai ta zino ir pries treniruotes tikrai cukraus nevalgo 😀 po zygio nebent medaus pries maista, kad isnesiotu po kuna maisto daleles greiciau.
Vandens gerimas po maisto irgi nerekomenduojamas, atskiedi skrandzio sultis ir dar daugiau reikia ju kunui isskirti, apkrova kunui – greiciau pavargsti. Pries valgi isgerti rekoneduojama.
Turiu kuprine kurioje viskas telpa, viskas yra. Dabar be savo turimos kelioninės kuprinės negaliu įsivaizduoti nei vieno savo žygio, nei vienos kelionės. Nepakeičiama kuprinė.