bushcraft.lt

Pastebėjau, kad jau nepirmoje temoje minima būtinoji gintis. Aktuali tema, todėl šiek tiek papasakosiu apie ją plačiau, tikiuosi kam pravers

Pradėkime nuo sąvokos :

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28str.).

1. Būtinoji gintis yra teisė, ne pareiga, t.y., asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, už tai kad ja nepasinaudojo (išimtis su policijos pareigūnais ir pan. profesijų asmenimis, kuriems ginti kitą asmenį, nuosavybę yra tarnybinė pareiga). Pavyzdys, tau prieš nosį iš moters vagis bando atimti rankinę. Šiuo atveju, tu turi teisę į būtinąją gintį, t.y., pranešti atitinkamai institucijai apie daromą nusikalstamą veiką ar padėti moteriai, sulaikant vagį, tačiau tau negresia jokia atsakomybė (nebent moralinė), kad nepasinaudojai šia teise ir moteris buvo apiplėšta.
2. Kaip yra išaiškinęs LAT: teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant arba kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus.

Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kad būtinoji gintis būtų teisėta ji turi atitikti kėsinimosi bei gynybos teisėtumo sąlygas.
1. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos:
Pavojingumas. Veiksmai nukreipti į gyvybę, sveikatą ir kt. Būtinoji gintis galima nuo pavojingų veiksmų, o ne pavojingų asmenų.
Akivaizdumas. Žala jau daroma arba yra tiesioginė jos grėsmė, pavyzdžiui, miške ant tavęs parbėga meška Iš stafass post'o sunku pasakyt, ar nebūtų peržengtos ribos suvarius peilį į gerklę tam vilkšuniui, reikėtų atsižvelgti, į kėsinimosi pavojingumą bei pobūdį (apie juos vėliau).
Realumas. Kėsinimasis egzistuoja objektyviai, o ne asmens galvoje. Pavyzdžiui, naktį miegi miške. Staiga išgirsti šlamesius, traškant šakeles ant žemės, jauti, kaip kažkas artėja, širdis pradeda stipriau plakti. Iššoki iš hamako ir pamatai už 10 metrų stovinčią juodą figūrą, rankoje laikančią kokį tai pailgą daiktą, užplūsta adrenalinas, nieko nelauki ir paleidi kulką. Nušauni žmogų, kuris pasirodo rankoje laikė didelį šaukštą . Šiuo atveju, net nebūtų svarbu, ar tai buvo paprastas žmogus, atėjęs suvalgyt tavo grikių košės, ar serijinis bushcrafteriu žudikas, nebuvo akivaizdumo, realumo, pavojingumo, įsitikinimo momento, atsakytum kaip už neatsargų gyvybės atėmimą.

2. Kad gynyba būtų teisėta, ji turi atitikti šias sąlygas:
Žala (gyvybės atėmimas, sveikatos sutrikdymas ir t.t.) padaroma besikėsinančiajam (ne trečiajam asmeniui).
Žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi.
Ginantis nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Gynyba atitinka kėsinimosi pavojingumą (priklauso nuo žalos dydžio, objekto, į kurį kėsinamasi, jėgų santykį ir kt.) bei pobūdį (panaudotos priemonės, kėsinimosi intensyvumas, vieta, laikas ir kt.)

3. Ginant kitą asmenį jo sutikimo nereikia.

Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ribos peržengiamos, kai yra visos sąlygos:
1. Atliekamas nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Aukščiau paminėti veiksmai padaromi tiesiogine tyčia (suvokiami padariniai bei jų siekiama)
3. Gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio.
Pavyzdys. Vakare pas A atėjo senas draugas B. B turėjo nesuvestų sąskaitų su A, todėl išsitraukė peilį ir grasino papjauti. A staigiai užlaužė ranką ir atėmė peilį. B atsiklaupė ant kelių ir pradėjo atsiprašinėti, maldauti pasigailėti. A perrėžė B pilvą, B neišgyveno. Ribos peržengtos, būtinoji gintis baigėsi su peilio atėmimu, veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas.

Manau užteks, jei ką, klauskite bandysiu atsakyti

Pabaigai, sveikinu visus perskaičiusius iki galo bei linkiu visiem tinkamai naudotis būtinosios ginties teise
Sėkmės.

Žinoma, kad nebūtų, nes smeigčiau tik tuo atveju jei mane pultu. O man kando. Vadinasi žala jau buvo daroma. Ar aš klystu?

P.S. Ačiū už labai išsamų ir naudingą informaciją.

_________________
Jei nežinau pačio atsakymo, tai žinau kur jį rasti.

Gera informacija, vat man viena idomu - "gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę". Nurodoma teisė į nuosavybės ir būsto ginimą, tad tokie klausimai būtų:
1 Pvz. tam tikri asmenys pareikalautų iš manęs tam tikro turto (pvz. mobilaus) ar aš turiu teisę smogti jiem peiliu į pakinklius - yra tiesioginė gresmė mano turtui, bet sveikatai ir gyvybei tik numanoma (ta prasme aš gi neįvertinsiu, kad gal jie invalidumą turintys rachitikai), ar nebus peržengta būtinoji gintis?
2 pvz. koks nors alkoholikas naktį įsibrauna į mano butą - ar tai automatiškai suteikia man teisę gintis ir padaryt jam pavojingą sveikatai žalą? ar aš turėčiau bandyt išsiaiškint, kas jis ir ko jam reikia (gal butą sumaišė ir yra įpratęs duris laužyt)?
Ir vienu ir kitu atveju, jei gaišti laiką - atemi iš savęs netikėtumo faktoriu ir tokiu būdų tam tikrą "pranašumą".

Sutinku su tavimi. Jei prie manęs gatvėje prieis keli "marozai" ir paprašys mobilaus savo rankas laikydami kišenėse, nelauksiu kol jie išsitrauks peilį ar pistoletą iš tų kišenių. Pirmas smogsiu, nes tai padidins mano šansus apsaugoti savo turtą ir sveikatą, gal net ir gyvybę. Tokių atvejų, kai nužudoma dėl kelių litų labai daug. Bet tokiu atveju bus peržengta būtinoji gintis.

_________________
Jei nežinau pačio atsakymo, tai žinau kur jį rasti.

Taip, šiuo atveju tu turėjai teisę į būtinąją gintį. Bet matai, kėsinimosi pavojingumą apsprendžia kėsinimosi objektas. Kėsinimasis į gyvybę yra atitinkamai pavojingesnis negu kėsinimasis į sveikatą ar nuosavybę. Taigi, kuo mažiau pavojingas kėsinimasis, tuo lengviau peržengti būtinosios ginties ribas. Pavyzdžiui, jei šuo tik kelnes padrasko, lengvai įkanda (nesunkus sveikatos sutrikdymas) tai tikrai nebūtina nuo jo gintis, atimant jam gyvybę, gali ir su malka išsiverst . Ir atitinkamai, jei šuo tave netikėtai puola, bei yra pakankamai stambus ir pavojingas, kad galėtų tau padaryt sunkų sveikatos sutrikdymą ar net atimti gyvybę (pargriauti ir gerklę perkąst), ginkis kaip išmanydamas.



Viena klaida daroma. Būtinąją gintį reikėtų būtent ir suprasti kaip teisę į gintį, gynybą, o ne teisę į gyvybės atėmimą.
1. Šiuo atveju tu turi teisę į būtinąją gintį, tačiau toks tavo poelgis būtų būtinosios ginties ribų peržengimas. Kaip jau minėjau būtinoji gintis yra nuo pavojingų aktyvių veiksmų, ne pavojingų asmenų. Jei iš tavęs reikalauja atiduoti telefoną (kėsinasi į tavo turtą) tai užlaužk rankas, duok į kepenis, duok dujų ar pan. Sutinku, kad tokiais momentais mažiausiai apie ką galvoji yra tai, kas yra rašoma kažkokioje juodoje knygutėje, bet visgi kam prisidaryt nereikalingų problemų?
2. Gintis nuo asmens, kuris jau yra įsibrovęs į tavo būstą, tau suteikiama daug laisvės. Jei tai plėšikas - ginkis kaip išmanai, jei girtuoklis visgi reikėtų atsižvelgti į tai, kad jis tuo metu nebuvo visiškai veiksnus, ir reikėtų stengtis jam padaryti mažiau žalos.

Gal šiek tiek ir nusivažiuosiu nuo temos, bet man šis video labai teisingai įprasmina būtinąją gintį http://www.youtube.com/watch?v=PTmVAnKVpqw&feature=related

_________________
Jei nežinau pačio atsakymo, tai žinau kur jį rasti.

Panaši situacija. Jei pamatai per langą, kad po tavo nuosavo namo kiemą vaikšto nepažįstamasis. Kiemas aptvertas aukšta tvora, vartai užrakinti. Ar tai galima traktuoti kaip pavojų nuosavybei? Tai privalai skambinti į policiją ar gali pasiimti beisbolo lazdą/teleskopinę lazdą/mačetę/ šaunamajį ginklą ir eit aiškintis su įsibrovėliu?

Dar vienas momentas griaunantis visą teisinę ir būtinosios ginties reikalą yra Lietuva ir tarybinė palikimu gauta teisinių aktų sistema.

_________________
Bushcraft - menas išgyventi gamtoje

Juokas juokais, bet sakyčiau visai geras būtinosios ginties pavyzdys



Tu turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar tuo momentu turėjai galimybę kreiptis atitinkamas institucijas. Į ką tu neturi teisės, tai linčo teismą. Jei asmuo neteisėtai įsibrovė į tavo teritoriją, tai dar nereiškia, kad tu gali pulti jį rembo režimu . Sakau, būtinosios ginties nereikėtų tiesiogiai suprasti kaip teisės žaloti/žudyti. Šiuo atveju, jei kiltų incidentas, teismas atsižvelgtų yra įsibrovėlio asmenybę, tikslus, motyvus, kėsinimosi intensyvumą, pavojingumą ir kt.



Kas liečia baudžiamąjį kodeksą, jis tikrai nėra "sovietinis", atvirkščiai gan modernus. Lietuva gali pasididžiuoti tikrai gerais baudžiamosios teisės specialistais.
Sakyčiau, kad sovietinė dvasia iš teisės aktų praktiškai pašalinta (neskaitant Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris taip pat pagaliau turėtų išeiti ne už kalnų). Deja, tai maža paguoda, kai sovietinė dvasia dar ypač gyva tarp žemesnės instancijos sovietinių teisėjų, kurie "varo" kaip po senovei. Jei kam yra tekę spręsti ginčą apylinkės teisme, tikriausiai sutiks, kad ten daugiau cirkas, nei teisminis procesas. Bet jie nėra nemirtingi, tuoj bus metas į pensiją, tai vilties yra

Dar vienas geras pvz. iš Australijos: http://www.youtube.com/watch?feature=fv ... sfn4OxCPQs