Pirma dienaIšeinam iš Abisko.
Pora šimtų metrų ir STARTAS
Prikabintas failas:
P1010404.JPG [ 6.05 MiB | Peržiūrėta 6596 kartus(ų) ]
Takelis toks akmenuotas ir jau ne vieno tūkstančio batų nutrepsėtas, panašiai to ir tikėjausi, o tai gerai.
Aplinkui berželiai keružiai, bet žinau, kad anie reikalas laikinas- paskui pranyks.
Paėjus kelis šimtus metrų pasitinka kalnų upė, vanduo putoja užia. Gražu, bet susikalbėti neina. Užtat nu tikrai gražu.
Prikabintas failas:
P1010405.JPG [ 6.35 MiB | Peržiūrėta 6596 kartus(ų) ]
Viskas labai gerai saulutė šviečia paukšteliai čiulba (nors gal ir nečiulbėjo, kas gi prisimins)- nuotaika puiki.
Einam kalbamės šmaikštaujam, nuotraukoms pozuojam, selfius pleškinam...
Ir staiga- SNIEGAS
Vasarą ant takelio...
Taigi kaip faina, begam pas jį krykštaujam... Žiopliai.
Jei trumpai, tai va tokiom aplinkybėm pirmą kartą ten už poliarinio rato čiupinėjau sniegą...
Prikabintas failas:
_DSC3965.JPG [ 6.69 MiB | Peržiūrėta 6596 kartus(ų) ]
Dieve Dieve kai pagalvoji, tai koks aš naivus buvau. Jūs tik pažiūrėkit į tą kvailai linksmą šypseną...
Pilni džiaugsmo ir startinio jaudulio tiesiog pasišokinėdami skriejam kalnų link.
Prikabintas failas:
_DSC3973.JPG [ 6.03 MiB | Peržiūrėta 6596 kartus(ų) ]
Euforiją šiek tiek sutrikdo karts nuo karto pasitaikantys žmonės, kurie kažkodėl supainiojo puses ir eina mums priešais.
Bėda, kad džiugesio jų veiduose visai nematyti. Užkalbinti visi kalba nenoriai ir nelabai eina suprasti kodėl apsisuko, tik kalba kažką apie sniegą, įrangą, batus...
Vėliau sutinkam linksmą moterytę, katrai metų kažkiek virš 70, ji irgi grįžta ir mums pasisveikinus, pati mus užkalbina puikia anglų kalba. Paaiškėja, kad ji vietinė ir kalnuose tikrai ne pirmą kartą. Pasako paprastai- kalnuose žiema ir eiti ten nėr ko. Paklausus ar praeisim, sako kad nežino- su sniegžengiais gal, o be jų tai vargu. Aš pasižiūriu į Sakasvilio vasarinius bėgimo kedus ir pagalvoju, kad gal su įranga ir būsim truputuką prašovę.
Kita vertus jau dabar yra kaip yra ir vėlu viduriuot- einam toliau.
Po maždaug 20 km. Prieinam Abiskojaure trobelių kompleksą. Tai reiškia, kad iš Abisko nacionalinio parko išėjom ir dabar ramiai galima kurti stovyklą. Sužinom, kad trobelių komplekso teritorijoje už palapinę reikia mokėti pinigą, bet mums tas jų kompleksas dzin- nereikalingas, mes tik alaus prigriebiam ir į krūmus už upės. O ten... O ten sutinkam du veikėjus. Kurie pasiūlo kurtis prie jų.
O ką mintis pasirodo gal ir nebloga- pažindinamės ir įsikuriam stovyklą jų stovykloje.
Gaminamės maistą, guršknojam alutį ir kalbamės.
Prikabintas failas:
P1010415.JPG [ 5.95 MiB | Peržiūrėta 6596 kartus(ų) ]
Pasirodo abu spalvotos asmenybės, vienas kanadietis, o kitas norvegas. Abu pakeliaujantys, o norvegas išvis berazumis. Tarkim kai kalba užėjo apie hamakus, jis ramiai papaskojo kaip pigiai indijoje nusipirko visai neblogą hamaką, kuris labai pravertė miegant zimbabvėje... Dar jis sakė, kad kai buvo Nepale išmoko, kad jei visi sako, kad kalnuose blogai, tai greičiausiai ten blogai ir jis rytoj suksis atgal į Abisko ir su mumis neis. O va kanadietis sužinojęs, kad mes bandysim rimtu veidu pareiškia, kad tada jis irgi eis.
Taip va netyčiom mudu su Sakasviliu įsitaisėm augintinį...
Bet apie jį vėliau...
O pirmoji diena ėjo pabaigon, nors ne pala. Nei velnio ji nėjo pabaigon- VISAI.
Taip va mes susipažinom su poliarine diena. Miego norisi, o šviesu... Nu nieko kaip nors.
Einam gult. Ryt laukia didi diena (nors faktiškai ir ta pati)...