Vidmantas rašė:
O tai buvo kokiu "nuotykiu"?
Ir siaip kaip tokiu oru kelione, kaip apranga, inventorius. Kas pasiteisino ar nuvyle?
O siaip saunuoliai!
Inventorius prakiškai tas pats:
Kuprinė: Lowe alpine 75:95;
Palapinė: Hannah
Miegmaišis: Husky Anapurna (su jo temperatūrų limitais tai nenuostabu, kad labai šilta miegot buvo, tačiau paryčiais šiek tiek drėgmė pradeda kauptis ir konfortas minimaliai sumažėja)
2 kilimėliai: pripučiamas ir paprastas.
Primusas (panaudotas vieną kartą, dienos metu, valgio virimui), puodas, peilis, kuksa, šaukštašakutis, prožektorius, kišeninis grandininis pjūklas, termosas.
Apranga: 2 ploni sintetiniai apatiniai drabužiai + flisas (antras flisas sustojus) + neperpučiama plona striukė. Plonos nailoninės kelnės + "kalisonai" (pirmomis dienomis(kol nepašalo) žiauriai juos prakeikiau, nes baisiai viskas kaito iš šuto
) 2 poros kojinių (1-2 dieną viena pora - puikiai išdžiovinta miegmaišyje, 3 dieną kita - dėl smarvės nebenorėjau pirmosios į miegmaišį priimt
) Nepanaudoti drabužiai kuprinėje: plonas flisas, plona striukė nuo lietaus, neperšlampančios gore-tex kelnės (armijos naudotos), vilnonės kojinės, bachilai.
Batai: trekingo - oda antrą dieną per balas ir šlapią sniegą vaikštant įmirko, tad kvėpavimo savybės sumažėjo ir kojos drėgt pradėjo nuo prakaito (bet nieko tragiško ypač einant);
Maistas (mano): džiovintas troškinys (dalį parsivežiau), džiovinta jautiena, sausainiai(pusę parsivežiau), šokoladas(net nepradėjau), arbata, cukrus.
Vertos aplankyti vietos (čia mano nuomone):
Merkinės piramidė (kad ir juokinga ten visa ta krikščionybės ir energetikos simbiozė, bet objektas gražioje vietoje ir viduje sukurta rami atmosfera bei gera akustika sukuria neblogą efektą). Prisipylėm 2 litrus "energetiškai pakrauto" vandens, tačiau gerai, kad stafass prieš pasikraudamas energetiškai pauostė tą "stebūklą", tai palikom mes tą "bambalį" prie piramidės, nes vanduo realiai stipriai dvokė. Pajuokavom dar kad reiktų reportažą susukti į bushcraft.lt apie energetinės piramidės panaudojimą laužo įkūrimui...
Maršrutas palei Nemuną (nuo Maksimai iki Krušonys) - smagus takelis, gražios, aukštos atodangos.
Skorblaus pažintinis takas ir apylinkės: gražus, kalvotas reljefas, upeliūkščiai, šaltiniai, gražios senos sodybos, Bakanauskų ežeras (pelkė su vidury esančiu ežeru).
Gal jau per "seni" esam, niekas per daug nebestebina ir klaidų daug nedarom, tad ir tų nuotykių nelabai daug - viskas pakankamai sklandžiai ėjosi
.
Tiesa pirma vakarą laužas mum priminė, kad per daug pripratę viską lengvai ir greitai gauti
nakvynės vietoje buvo daug pripjautų berželių - malkų pilna, tačiau viskas gerokai peršlapę. Tingėjom mes realiai dirbt, tad sukūrėm laužą iš smulkmės sumetėm stambesnius nepjastę (tipo ir taip išdžius gal, per pusę deginsim ir taip dvigubės malkos). Laužas realiai dega, lyg žarijų ir yra, bet stambesnių niekaip nekabiną, taip mes geras dvi valandas prie to laužo prasižaidėm - ventiliuodami ir pagal fenkšui šakalius dėliodami (beržai anglėja, bet ugnies neplaiko). Galų gale trūko kantrybė - pasipjaustėm beržus, stafass pakapojo - nu tada jau viskas pajudėjo iš vietos.
Antrą vakarą jau žaist nebuvo noro, tad iškart laužo pradžiai pasipjaustėm, pakapojom ir viskas ėjo kaip iš pypkės...