Paskutiniais metais ilgų išvykų, deja, nedarau, tik viena ar pora nakvynių ir namo (nebent kartą metuose dviračiu porai savaičių ištrūkstu)...
Jeigu pėsčiomis ar automobiliu, tai šunį prigriebiu kartu.
Viskas su tuo mano šuniu gerai, nes kalė maža (sveria tarp 8 ir 10kg.), taigi kažkokių bėdų dėl maisto nešimo ar nakvynės vietos nėra- maisto reikia nedaug, o miega ji palapinėj prie kojų kur nors (jei paliję, tai kojas skuduriuku pavalau ir viskas).
Kojos ilgos "pravažumas" puikus
Gerietė ji- toli nuo manęs neina, paktiškai neloja ir žvėrių negainioja.
Vienintelės problemos, kad amžinai atsigula labai arti laužo ir man baisu jog sudegs, bei erkės...
Erkių gamta galėjo ir nesukurt
Žiemą nesivedu beveik niekur, nes šuo smulkus ir trumpo kailio- sušals.
Visa nauda iš mano šunio, jog tiesiog praskaidrina nuotaiką, daugiau faktiškai jokios naudos...
Mano kalė fiziškai per silpna ir psichologiškai per gera, kad iš jos naudos būtų...