bushcraft.lt

Miš­ke iš­gy­ven­ti pa­dės ir me­džiai

Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) Bo­ta­ni­kos so­do dar­buo­to­jas skau­tas Gied­rius Gird­vai­nis miš­ke pa­klys­ti ne­bi­jo. Ja­me – daug iš­gy­ven­ti pa­de­dan­čių prie­mo­nių: nuo šiukš­lių iki me­džių žie­vės, ša­ke­lių ir la­pų, tin­ka­mų van­de­niui de­zin­fe­kuo­ti, val­gy­ti, ar­ba­tai vir­ti.

Van­de­nį de­zin­fe­kuos ir skruz­dė­lės

Ras­ti miš­ke be­si­mė­tan­tys tuš­čias pie­no pa­ke­lis ar plast­ma­si­nis bu­te­lis ten pa­kly­du­siam leng­vai taps pui­kiu puo­du van­de­niui už­vi­rin­ti, te­rei­kia nu­pjau­ti jų vir­šų. „Esu pa­ts kar­tą to­kio­mis są­ly­go­mis ma­ka­ro­nus vi­ręs“, – pri­si­pa­žįs­ta Gied­rius.

Pa­sik­ly­dus ma­ka­ro­nų tur­būt ne­tu­rė­si, bet jei­gu no­ri bent at­si­ger­ti, kaip de­zin­fe­kuo­ti, pa­vyz­džiui, upe­lio van­de­nį?

Plo­ną, pirš­to il­gio šer­mukš­nio ša­ke­lę vie­na­me lit­re už­vi­ru­sio van­dens rei­kė­tų lai­ky­ti 2–3 va­lan­das. Aly­vos ša­ke­lę, sie­kiant no­ri­mo de­zin­fek­ci­jos efek­to, van­de­ny­je pa­kan­ka pa­lai­ky­ti 10–15 mi­nu­čių. Pa­dė­ti de­zin­fe­kuo­ti van­de­nį ga­li ir skruz­dė­lės (ypač tin­ka ru­do­sios), ku­rių vie­nam lit­rui rei­kė­tų 20–30. Iš­vi­rin­ta­me van­de­ny­je jas pa­kan­ka pa­lai­ky­ti apie 10 mi­nu­čių, vė­liau van­de­nį rei­kia nu­koš­ti.

Jei yra ga­li­my­bė, ga­li­ma pa­si­ga­min­ti ir van­dens filt­rą. Skar­di­nės dug­ne te­rei­kia pra­dur­ti ke­le­tą sky­lių ir jį už­deng­ti mar­le ar­ba marš­ki­nė­lių ar ki­to dra­bu­žio skiau­te. Ant vir­šaus de­da­mas ang­lių (iš lau­žo) sluoks­nis ir vėl – mar­lės skiau­te­lė. Ant jos be­ria­mas žvy­ro ar smė­lio sluoks­nis ir ki­tas mar­lės ga­ba­lė­lis. Ga­liau­siai filt­ras už­bai­gia­mas ma­žu sa­ma­nų (ar­ba la­pų) sluoks­niu, ant ku­rių – vėl mar­lė.

Vi­sa­pu­siš­kai nau­din­gas ber­žas

Kai tu­ri de­zin­fe­kuo­to van­de­ns, ga­li iš­si­vir­ti ar­ba­tos. Ga­li­ma vir­ti ber­žų la­pų, ber­žų to­šies ar­ba jų kok­tei­lio ar­ba­tą. Ji iš­va­lo iš or­ga­niz­mo ne­rei­ka­lin­gus skys­čius. „Tik rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad tas va­ly­mas vyks­ta ne­vi­sai ma­lo­niu bū­du: žmo­gus pra­de­da vi­du­riuo­ti“, – per­spė­ja Gied­rius Gird­vai­nis.

Jei no­ri­si ne tik at­si­ger­ti, bet ir pa­val­gy­ti, tam tin­ka po­žie­vi­nis ber­žo to­šies sluoks­nis. Jis – minkš­tas, to­dėl jį nu­lu­pus ir pa­ke­pus tol, kol dar la­biau pa­ru­duo­ja, ga­li­ma ska­nau­ti traš­kų pa­tie­ka­lą. Pa­ke­pin­tą po­žie­vi­nį ber­žo to­šies sluoks­nį se­no­vė­je bad­me­čiu žmo­nės val­gy­da­vo. Nuo al­kio ga­li­ma ap­si­sau­go­ti ir val­gant ža­lius ber­žo la­pus. Ber­žų la­pus ga­li­ma pjaus­ty­ti į sa­lo­tas, dė­ti ant su­muš­ti­nių.

Ber­žo to­šis tin­ka ir mil­tams ga­min­ti. Pro­ce­sas – gan pa­pras­tas: iš­ka­sa­ma ne­di­de­lė duo­bu­tė, į ku­rią de­da­mas to­šies ga­ba­las. Duo­bu­tė už­ka­sa­ma ir jos vie­to­je už­ku­ria­mas ne­di­de­lis lau­žas, kū­re­na­mas 4–5 va­lan­das. Už­ge­si­nus lau­žą, ber­žo to­šis iš­ka­sa­ma ir su­tri­na­ma ak­me­niu ar ki­tu kie­tu daik­tu. Taip pa­ga­mi­na­mi mil­tai, ku­rie tin­ka sriu­boms tirš­tin­ti ar duo­nai kep­ti.

„Ži­no­ma, taip pat ga­li­ma ger­ti ber­žo su­lą, ta­čiau ją įma­no­ma įmai­šy­ti ir į šam­pū­ną. Plau­kai bus tvir­tes­ni, švel­nes­ni, la­biau bliz­gės. Plau­kus ga­li­ma pra­si­ska­lau­ti ir vien su­la“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Šer­mukš­nis – nuo pik­tų dva­sių

Šer­mukš­nis nuo se­no lai­ko­mas sim­bo­liu, ku­ris at­bai­do pik­tą­sias dva­sias. Jau pa­go­ny­bės lai­kais žy­niai vaikš­čio­jo, pa­si­rem­da­mi šer­mukš­nio laz­do­mis. „Juo­kais ir da­bar pa­ta­riu: tu­ri­te blo­gą kai­my­ną, ko­le­gą – įsi­mes­ki­te į ki­še­nę šer­mukš­nio ša­ke­lę, at­bai­dys vi­sas blo­gy­bes“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau šer­mukš­nis tin­ka ne tik pik­toms dva­sioms bai­dy­ti ar van­de­niui de­zin­fe­kuo­ti. Iš jo la­pų ga­li­ma vir­ti gar­džią ar­ba­tą, tik tai rei­kia da­ry­ti la­bai at­sar­giai: į van­de­nį įmes­ti 2, dau­giau­sia – 3 la­pe­lius. Jų pa­dau­gi­nus, pra­si­dės stip­rus vi­du­ria­vi­mas, py­ki­ni­mas.

Šer­mukš­nio la­pų ant­pi­las tin­ka gerk­lei ska­lau­ti, jei ši stip­riai skau­da. Toks ant­pi­las pa­dės nu­mal­šin­ti skaus­mą.

Ąžuo­lo žie­vė – ra­ša­lui ga­min­ti

Ąžuo­las – stip­ry­bės sim­bo­lis. Ąžuo­lo gi­lių ka­va – jau pla­čiai ži­no­mas gė­ri­mas, ta­čiau ir ki­tos ąžuo­lo me­džio da­lys ga­li bū­ti nau­din­gos. Žmo­nėms, ku­rių me­džia­gų apy­kai­ta su­tri­ku­si, ypač be­si­skun­džian­tiems blo­gu ko­jų kva­pu, į ko­ji­nę rei­kė­tų įber­ti smul­kin­tos ąžuo­lo žie­vės. Bent tam kar­tui, ke­lioms va­lan­doms ko­jos ne­pra­kai­tuos ir ne­ma­lo­naus kva­po ne­bus.

Iš ąžuo­lo žie­vės se­niau bu­vo da­ro­mas ra­ša­las, jį, esant rei­ka­lui ir no­rui, ga­li­ma pa­si­ga­min­ti ir da­bar. Ąžuo­lo žie­vę ga­li­ma ant silp­nos ug­nies pa­ke­pin­ti skar­di­nė­je, tik rei­kia sau­go­ti, kad ne­pra­dė­tų deg­ti. Šio pro­ce­so me­tu iš­si­ski­ria skys­tis, ku­rį ga­li­ma nau­do­ti kaip ra­ša­lą. „O vie­toj po­pie­riaus – paim­ki­te ber­žo to­šį. Pui­kios prie­mo­nės ori­gi­na­liam mei­lės laiš­kui“, – šyp­so­jo­si Gied­rius.

Vi­ta­mi­no C šal­ti­nis

Liep­žie­džių ar lie­pų la­pų ar­ba­ta nau­din­ga bron­chams, ska­ti­na at­si­ko­sė­ji­mą, pa­de­da, gy­dant plau­čių li­gas. Be­sis­kun­džian­tiems skran­džio rūgš­tin­gu­mu ver­ta pa­de­gin­ti lie­pos ša­ke­lę, kol ši apang­lės. Tą ang­liu­ką rei­kia nu­gran­dy­ti ir už­si­ge­riant van­de­niu var­to­ti. Ši prie­mo­nė ma­ži­na rūgš­tin­gu­mą. Lie­pos la­pai, kaip prie­sko­niai, nau­do­ja­mi ir ko­šei, troš­ki­niams, sriu­bai vir­ti. Jau­ni la­pai tin­ka sa­lo­toms.

Laz­dy­no la­puo­se gau­su vi­ta­mi­no C ir jų ar­ba­ta – la­bai ska­ni. Šiuos la­pus, kaip ir ber­žo, ga­li­ma dė­ti ant su­muš­ti­nių, į sa­lo­tas.

Laz­dy­nas, Gied­riaus žo­džiais, be­ne pra­ktiš­kiau­sias me­dis, nuo se­no­vės lai­ko­mas vai­sin­gu­mo sim­bo­liu. „No­ri­te su­si­lauk­ti at­ža­lų – ger­ki­te laz­dy­no ar­ba­tą“, – juo­kau­ja pa­šne­ko­vas.

Miš­ke ras­tas kle­vas taip pat ga­li pa­si­tar­nau­ti. Vos pra­si­sklei­dę kle­vo la­pų pum­pu­rai – ska­nūs troš­kin­ti ir iš­vir­ti pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je.

Ar­ba­tą ga­li­ma vir­ti ir iš ypač daug vi­ta­mi­no C tu­rin­čių eg­lės spyg­lių. Tik jų rei­kė­tų į van­de­nį dė­ti ma­žą žiups­ne­lį. „Jų pa­dau­gi­nus, žmo­gų ga­li iš­tik­ti net ko­ma“, – per­spė­ja Gied­rius.

Eg­lės žie­vę pa­ke­pi­nus tol, kol iš­te­ka sa­kai, taip pat ga­li­ma val­gy­ti. Ta­čiau ir su ja Gied­rius pa­ta­ria bū­ti at­sar­giems: „Nu­lau­žia­te eg­lės ša­ką, vie­tą ap­link bu­vu­sią ša­ką rei­kė­tų iš­pjau­ti, nes ji – nuo­din­ga.“ Šių spyg­liuo­čių žie­vės val­gy­ti, spyg­lių ar­ba­tos ger­ti ne­re­ko­men­duo­ja­ma be­si­skun­džian­tiems aukš­tu skran­džio rūgš­tin­gu­mu. Eg­lės sa­kai tin­ka mal­šin­ti dan­ties skaus­mą: dan­čiui su­ge­dus iki gy­vuo­nies, lai­ki­nai pa­dė­tų eg­lių sa­kai, ku­rių rei­kė­tų už­tep­ti ant skau­da­mo dan­ties.



Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

TO­ŠIS: „Jei miš­ke ra­do­te be­si­mė­tan­čią skar­di­nę, jo­je ga­li­ma pa­ke­pin­ti ber­žo to­šį. Kep­ti rei­kė­tų tol, kol iš to­šies pra­dės iš­si­skir­ti ru­dai juo­das skys­tis (de­gu­tas). Be­je, šį skys­tį ga­li­ma nau­do­ti bui­ty­je, jis – pui­kus na­tū­ra­lios odos imp­reg­nan­tas“, – pa­ta­ria Gied­rius.



NAU­DA: Skau­tas Gied­rius Gird­vai­nis ra­gi­na nau­din­gų pa­gal­bi­nių prie­mo­nių ati­džiau pa­si­žval­gy­ti miš­ke: me­džių ša­ke­lės pra­vers van­dens de­zin­fek­ci­jai, la­pai – ar­ba­tai iš­vir­ti ar val­gy­ti.



EG­LĖ: Eg­lės ka­mie­nas taip pat ga­li bū­ti nau­din­gas. Įp­jau­ki­te eg­lės mal­ką, į vi­dų įpil­ki­te šiek tiek ži­ba­lo, už­de­ki­te ir 2–3 va­lan­doms tu­rė­si­te ge­rą fa­ke­lą ar lau­že­lį ir ne­rei­kės de­gin­ti žo­lės ap­lin­kui.

_________________
Jei nežinau pačio atsakymo, tai žinau kur jį rasti.

Įdomi ir naudinga informacija, tik gal pridėčiau mažą pastabą nuo saves, jeigu kas bandysit dezinfekuoti vandenį su alyvos medžio šakelėmis, nepadauginkite jų, nes šis augalas yra nuodingas...

_________________
Mes partizanai vyrs į vyrą,
Mes viešpačiai miškų.
Ar dainos skamba, švinas byra,
Visur mums bus ramu.
IŠ DZŪKŲ PARTIZANŲ HIMNO

Geras straipsnis, manau visiems reiktų atkreipti dėmesį. Galbūt tai galėtų būti geri pradmenys.

_________________
Kariai išdidūs, kaip dievai, Ir nesileidžia skriaudžiami lengvai. Šekspyras.
Paskolos internetu
Mano gyvenimo moto: nenustok judėjęs, jeigu tikslas nepasiektas.

Buvau seniau šitą praleidęs, bet šitam sakiny, kažkas ne taip:

Arbatą galima virti ir iš ypač daug vitamino C turinčių eglės spyglių. Tik jų reikėtų į vandenį dėti mažą žiupsnelį. „Jų padauginus, žmogų gali ištikti net koma“, – perspėja Giedrius.

Pirma kartą girdžiu apie tai. Kažin kuo remiantis taip teigiama? Patys geriam spyglių arbatą žygiuose dažnai, ir tikrai ten ne žiubsnelius dedam jų ir niekur apie tai neteko skaitant rasti tokios info.

_________________
Mes partizanai vyrs į vyrą,
Mes viešpačiai miškų.
Ar dainos skamba, švinas byra,
Visur mums bus ramu.
IŠ DZŪKŲ PARTIZANŲ HIMNO

draugu rate vienos isvykos metu beverdant ta pacia spygliu arbata, kaip tik leptelejau apie si pavoju, kas virto rimta diskusija I kuria tiksliu argumentu deja neturejau. tiesa patarciau darantis arbata atskirti spyglius nuo sakeliu, kadangi sakeles suteikia savotiska skoni

_________________
Pize ne krize...

Nu mano supratimu tai čia ir daugiau yra tokių nelabai praktiškų patarimų:
Pvz kam reikalinga tokia "dezinfekcija" (kai vandenį jau užvirinome) ir kiek ji veikia, o kiek pašalinių reiškinių gali sukelt?
-pirš­to il­gio šer­mukš­nio ša­ke­lę vie­na­me lit­re už­vi­ru­sio van­dens rei­kė­tų lai­ky­ti 2–3 va­lan­das.... "Iš jo la­pų ga­li­ma vir­ti gar­džią ar­ba­tą, tik tai rei­kia da­ry­ti la­bai at­sar­giai: į van­de­nį įmes­ti 2, dau­giau­sia – 3 la­pe­lius. Jų pa­dau­gi­nus, pra­si­dės stip­rus vi­du­ria­vi­mas, py­ki­ni­mas."
Aly­vos ša­ke­lę, sie­kiant no­ri­mo de­zin­fek­ci­jos efek­to, van­de­ny­je pa­kan­ka pa­lai­ky­ti 10–15 mi­nu­čių.

Po to: Ji iš­va­lo iš or­ga­niz­mo ne­rei­ka­lin­gus skys­čius. „Tik rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad tas va­ly­mas vyks­ta ne­vi­sai ma­lo­niu bū­du: žmo­gus pra­de­da vi­du­riuo­ti“, - kas čia per velnias ? kam to reikia tiesiog super - pradedi triest...

T.y. patarimai gal ir gerai, bet prieš naudojant gal reiktų labiau pasidomėt kiek tai paremta, o kiek tiesiog senas mitas... Bei galimais šalutiniais poveikiais. Jei kažkas realiai veikia pvz. dezinfekuoja vandenį, tai turės ir šalutinį poveikį (ypač jei dozuotė ne ta)...
t.y. nelabai protinga būtų remtis tokiais "viena boba pasakė", nes jei ir taip dehidratavęs dar viduriuot pradėsi - šakės. Jei gersi realiai kokia cholera užkrėstą vandenį ir manysi, kad jį dezinfekavo šakelė (o taip tarkim nebus) - irgi bus blogai...

Tema žinoma įdomi, bet būtų dar geriau pasinaršyt google ir realiai įrodytų, praktiškų patarimų pririnkt... arba jau esamus patikrint...

is antrastes gaunas kad sneka kaip ir mokslininkas, bet pagal turini vos ne sarlatanas... realiai taip ir neaisku gaunas kalbom ar tyrimais remiamasi

_________________
Pize ne krize...

Taip, tikrai daug nesamonių prirašyta.
Ypač su viduriavimu, kuris realiai, jeigu laukinės gamtos atveju gali baigtis mirtimi labai greit. Žmogus viduriuojant taip greit praras visus skysčius, kad po poros dienų, gali tikrai ištikti koma.

_________________
Mes partizanai vyrs į vyrą,
Mes viešpačiai miškų.
Ar dainos skamba, švinas byra,
Visur mums bus ramu.
IŠ DZŪKŲ PARTIZANŲ HIMNO

Verdi vandeni ir viskas, dezinfekuojasi. Lietuvos klimate nera tokios bacilos kurios negalima butu isvirti. Kokioj afrikoj ar brazilijoj kita kalba, kur egzistuoja visokio sudo kurio vandens virimu nepasalinsi.
Ir kam tu visokiu arbatu virt kuriu negalima padauginti. Virkis: avieciu kotus, pusu spyglius, ciobrelius, zemuoges, melynes, berzo lapus, lieziedzius ir t.t. negi mazai pasirinkimo, kad reiketu virt visokias arbatas nuo kuriu myzi per sikna.

Egliu spygliu nezinau ar geres, bet pusu spygliu tai prikraunam puse puodo, o ne ziubsneli. Kiek metu tokias geriam ir niekam nieko neatsitiko.

Va man idomu butu ar kiminas tikrai normaliai dezinfekuoja vandeni? Man kykas kazkada miske rode, jei gerai pamenu buvo sitie: http://en.wikipedia.org/wiki/Sphagnum_squarrosum tipo issirauni kupsta ir grezi i burna. Arba prisigrezi pilna buteli to vandens is kiminu.

Siaip kiminu rusiu yra daugybe, idomu visi tokiu savybiu turi ar tik kai kurie ? Ar isvis cia mane apgavo ?

_________________
NESPAUSTI

Nežinau ar jis ten kažką dezinfekuoja, bet jis tiesiog sukaupia vandenį. Nu ir realiai pro visokias šaknis osmozės būdu vanduo praeina, indus ten visokius - kaip ir "prasifiltruoja", čia kaip sula O realiai žmonėm patogeniniam organizmam pačiame augale nėr ką veikt na ir jų ten nebūna - nebent kas tas samanas šokoladu jau buvo "padesertinęs"

P.S. Kaikurios sporos gali žūt tik ilgiau pavirus.
Daugelyje tautų kritusių gyvulių nevalgo, viena priežasčių - infekcijų pavojus; tačiau yra tautos (pvz. regis romų tautybės ) kurios praktiškai viską valgydavo - tiesiog virdavo nežmoniškai ilgai... virimas ir toksinus inaktyvuoja - pvz. botulino t.y. turi įtartiną konservą - geriau išvirk...

P.P.S. Kam tu sakasvili tas dezinfekavimo tabletes visur nešioji - irgi nesuprantu... man filtravimas arba dezinfekcija, tai nebent nėr galimybių virt arba jau baisiai jau tingisi...
Čia kaip