Mėsa su laužo dūmų kvapu, arba mėsos kepimas gamtoje

Erikas

dazniausiai keliaujant gamton su sutomobiliu - i bagazine isidedu grili (kas tikrai nelabai bushraftiska). kartais pasitenkinu ir paprastu lauzu, bei savadarbiais 'jiesmais' - elementariausiomis medinemis pasmailintomis sakelemis. kartais vietoje jiesmu, mesa ir kitas kepamas gerybes vynioju i folija ir i zarijas. galima sakyti - tuo mano kulinariniai sugebejmai ir baigiasi. patiko rodytas reportazas, kaip mesa kepama sauleje - originalu.
taigi, butu idomu suzinoti kaip kolegos gamtoje termiskai apdoroja mesa?

kazkas egzotiskesnio - elnio sonkauliukai kepti (tiksliau labiau gavosi rukinti) ant ka tik nukapotos tujos

Justas

Mėsa gamtoje, gardžiai ir nevisai, paruošti yra daugybė būdų

Aišku didžiajai daugumai paruošimo būdų reikalinga ugnis

.
Na mano pastebėjimai, kad mėsa būtų skani, sultinga ir minkšta: yra viena pagrindinė taisyklė kuria, turint laiko ir įdėjus šiek tiek kantrybės bei kruopštumo gaminant, galima ja pasinaudoti, kadangi greičiausiai būdami gamtoje tikrai turime laiko

. Tai žinoma yra visų pirma taikoma kulinarijai, bet tą patį principą galime panaudoti ir gamtoje ant laužo. Kad pasiekti gerą minkštą ir sultingą rezultatą, paruošus kepti mėsą, reiktų ją apdeginti ant ugnies (ne sudeginti, o tik apdeginti), tai daroma tam kad užsidarytu visos poros, t.y. susidarytu plėvelė mėsos gabalo paviršiuje ir to pasekoje visos sultys liktu viduje. Vėliau kepti ant ne tokios intensyvios ugnies (žarijų). Kepti taip, kad tereiktų apversti tik vieną kartą. T.y. kepame ant tokio karštumo kad pusė nesudegtų tada apverčiame ir kepame kita puse žiūrėdami, kad nesudegtu. Tai nėra labai lengva ir aišku nebus kažkoks didelis nusikaltimas jei apversime vienu kitu kartu daugiau

. Bet tokiu būdu mėsa lieka sultinga ir minkštutė. Aišku reikia žiurėti, ne tik, kad ugnis nebūtų per karšta, bet, kad ir pakaktų šilumos kitaip mėsą išdžiovinsim.

Skanaus

trilitris

Justas rašė:

Mėsa gamtoje, gardžiai ir nevisai, paruošti yra daugybė būdų

Aišku didžiajai daugumai paruošimo būdų reikalinga ugnis

.
Na mano pastebėjimai, kad mėsa būtų skani, sultinga ir minkšta: yra viena pagrindinė taisyklė kuria, turint laiko ir įdėjus šiek tiek kantrybės bei kruopštumo gaminant, galima ja pasinaudoti, kadangi greičiausiai būdami gamtoje tikrai turime laiko

. Tai žinoma yra visų pirma taikoma kulinarijai, bet tą patį principą galime panaudoti ir gamtoje ant laužo. Kad pasiekti gerą minkštą ir sultingą rezultatą, paruošus kepti mėsą, reiktų ją apdeginti ant ugnies (ne sudeginti, o tik apdeginti), tai daroma tam kad užsidarytu visos poros, t.y. susidarytu plėvelė mėsos gabalo paviršiuje ir to pasekoje visos sultys liktu viduje. Vėliau kepti ant ne tokios intensyvios ugnies (žarijų). Kepti taip, kad tereiktų apversti tik vieną kartą. T.y. kepame ant tokio karštumo kad pusė nesudegtų tada apverčiame ir kepame kita puse žiūrėdami, kad nesudegtu. Tai nėra labai lengva ir aišku nebus kažkoks didelis nusikaltimas jei apversime vienu kitu kartu daugiau

. Bet tokiu būdu mėsa lieka sultinga ir minkštutė. Aišku reikia žiurėti, ne tik, kad ugnis nebūtų per karšta, bet, kad ir pakaktų šilumos kitaip mėsą išdžiovinsim.

Skanaus

Labai skanu paprasti kotletukai kepti ant žarijų.

vyccka

trilitris rašė:

Justas rašė:

Mėsa gamtoje, gardžiai ir nevisai, paruošti yra daugybė būdų

Aišku didžiajai daugumai paruošimo būdų reikalinga ugnis

.
Na mano pastebėjimai, kad mėsa būtų skani, sultinga ir minkšta: yra viena pagrindinė taisyklė kuria, turint laiko ir įdėjus šiek tiek kantrybės bei kruopštumo gaminant, galima ja pasinaudoti, kadangi greičiausiai būdami gamtoje tikrai turime laiko

. Tai žinoma yra visų pirma taikoma kulinarijai, bet tą patį principą galime panaudoti ir gamtoje ant laužo. Kad pasiekti gerą minkštą ir sultingą rezultatą, paruošus kepti mėsą, reiktų ją apdeginti ant ugnies (ne sudeginti, o tik apdeginti), tai daroma tam kad užsidarytu visos poros, t.y. susidarytu plėvelė mėsos gabalo paviršiuje ir to pasekoje visos sultys liktu viduje. Vėliau kepti ant ne tokios intensyvios ugnies (žarijų). Kepti taip, kad tereiktų apversti tik vieną kartą. T.y. kepame ant tokio karštumo kad pusė nesudegtų tada apverčiame ir kepame kita puse žiūrėdami, kad nesudegtu. Tai nėra labai lengva ir aišku nebus kažkoks didelis nusikaltimas jei apversime vienu kitu kartu daugiau

. Bet tokiu būdu mėsa lieka sultinga ir minkštutė. Aišku reikia žiurėti, ne tik, kad ugnis nebūtų per karšta, bet, kad ir pakaktų šilumos kitaip mėsą išdžiovinsim.

Skanaus

Labai skanu paprasti kotletukai kepti ant žarijų.

Pritariu, nusiperki mėsos faršo, padarai kotletukus, dar jei pridėsi prieskonių visi apsilaižys. Išbandyta

bushcraft.lt

Mėsa su laužo dūmų kvapu, arba mėsos kepimas gamtoje

Dabar prisijungę