Kykas teisus, įskelti žiežirbas titnagas nebūtinas. Būtina elementų pora: [I] žiežirbomis skylantis elementas - skiltuvas ir [II] skeliantis elementas - skeltuvas. Senovėje kaip skiltuvas buvo naudojama geležis, kuri nuo smūgio su skeltuvu, pvz. titnagu ar kitokia kieta uoliena, paskleisdavo įkaitusias ir ore užsidegančias metalo daleles - žiežirbas. Taigi senovėje svarbu buvo turėti metalinį skiltuvą, o skelimui tinkamą akmenį bemaž visur susirasti galima. Bet jeigu su savim turi skiltuvą, skeltuvą ir sausą pakurą - nereikia nieko ieškoti.
Šiais laikais skiltuvai gaminami iš įvairių piroforinių lydinių, o kaip skeltuvas naudojama ar plieninė plokštelė aštriu kraštu, ar peilis. Norint skelti žiežirbas iš piroforinio skiltuvo, peilis neprivalo būti anglingo plieno. Skelia žiežirbas ir legiruoti "nerūdyjantys" plienai, nes užsidega "nuskustos" piroforinio lydinio dalelės. Tiesiog žiežirbų kokybė ir kiekis priklauso nuo piroforinio lydinio sudėties, plieno kietumo ir briaunos aštrumo. O legiruoto "nerudyjančio" plieno peiliai neretai būna per minkšti ir nepakankamai agresyviai drožia skiltuvo strypą, tad žiežirbų būna mažiau. Tokiu atveju braukti reikėtų peilio ašmenimis. Pvz. ašmenų pradžia ties rankena, kur ne bėda, jeigu ašmenys toje vietoje atšips.