Čia šiaip su humoru tą sakinį parašiau
O šiaip tai dar senelis pasakojo, kad kai jaunas būdavo būtent pintį naudodavo tam. Pasakojo, kad piemenys dažnai laužus kurdavo būtent titnago ir skiltuvo pagalba netgi XX amžiuje...
P.S. Senovėje anglinė medvilnė irgi populiari buvo, tačiau dažniau tam liną, o ne medvilnę naudojo.
Bandžiau naudoti pirmas pasitaikiusias negrynas medžiagas, kuriose yra dalis chemijos, tai iš jų irgi įmanoma pasidaryt medžiagos kibirkščiai sugauti, tik reik paeksperimentuoti, ar tam tiks ta medžiaga, iš pradžių darnat nedidelį kiekį.
Dėl išdeginimo, tai pabaigą puikiai rodo tai, kai nustoją iš dėžutės kylutės rūkti dūmai (arba degti ugnis, jeigu tie dūmai užsidega). Pagamintą anglinę medvilnę laikyk sausai, sandariai kur nors, jeigu reiks laikyti ilgesnį laiką.
Gali būti kad pasigaminus matysis, jog viena medžiaga geriau gaudo kibirkštį nei kitą, taip tikrai būna, nes vieną blogiau išdegink, ir ji jau ne taip gerai gaudo kibirkštį, bet ir prastesnės neišmesk, o galėsi panaudoti, ugnies įputimui, kai jau su kitu gabaliuku sugausi kibirkštį, nes ten jau geriau nepagailėti, kad jau iškart įpustum ugnį.