Šiaip daug teisybės keliuose žodžiuose. Ypač šymet. Azimutais nieks eit nebenori, nes sausos kojos būna kokias 2 pirmas minutes žygio. Tokiu oru- kaifo nedaug.
Nu ir miškai mūsų, tiesa pasakius, panašūs į parkus, o jei ne- pelkė.
Po daug daug žygelių pranyksta jaudulys...
Prasideda pelkinėjimai, ar žygeliai su minimum daiktų, žieminiai žygeliai, nors kas buvo už poliarinio rato ar kokioj Islandijoj vėl burbuliuoja, kad š... o ne žiemos pas mus
Naujokai po pirmo žygelio jungtis nebenori, nes liaudis žygelyje arba baliavot pradeda arba brist pelkėmis arba ir tą ir tą, o paskui dar miegot kokiam kiauram šalaše tenka...