O buvo panašiai taip...
Prikabintas failas:
nueita1.png [ 133.75 KiB | Peržiūrėta 6993 kartus(ų) ]
Norinčių keliauti kartu neatsiranda, todėl išjudam dviese: aš ir mano geresnioji pusė
Šeštadienis.
Keliamės kažkada vidury nakties, o jei tiksliau 4:30 (reik spėt apsišvarint, pavalgyt, šunį išvest).
Gal kokia 5:27 troleibusas iki stoties. 6:00 Autobusu paliekam Kauną ir maždaug 7:11 Tartokas.
Startas.
Pakilus saulutė šviečia maloniai, sklaido rūką tolumoje. Nors šalna dar dengia pievas ir kiek žvarboka, bet matosi diena bus graži- ne pagal metų laiką.
Pajudam pievos keliuku paskui per jauną pušyną ir atsitrenkiam į sodybą- "privati valda, bla bla gerbkit privatumą bla bla bla..."
Gerbtumėme tikrai, tik kad tos velnio valdos nei apeisi nei peršoksi, bandėm Lomenos pakrante (prie pat prie pat) praeit, ale kad namo terasa prieina prie pat prie pat... Jei trumpai, tai taip ir nuėjom kiaurai kažkieno terasą... Nu ir chrien snym...
Paskui prasidėjo ilgos valandos kaifo.
Žemėlapio neturėjau, todėl stengėmės nuo upės nenutolti, taip ir ėjom karstydamiesi šlaitais landžiodami po rąstais, ar šokinėdami per upelius. Buvo labai labai gražu ir labai labai smagu.
Prikabintas failas:
P1000796.JPG [ 6.25 MiB | Peržiūrėta 6987 kartus(ų) ]
Kam norisi gražaus rekreacinio pasivaikščiojimo, gražios upeliūkštės pakrante, bei puikių vietų laukinėms stovyklavietėms su krūvomis malkų vietoje ir puikiomis sąlygomis maudytis (tiesa gylio ten jau dabar mažai- vasarą iki kelių jau bus "gilu" ), tai Lomenos pakrantės tinkama vieta.
Prikabintas failas:
P1000793.JPG [ 6.65 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Mane nuoširdžiai sužavėjo
Tiesa, prie didžiosios to gėrio dalies neprivažiuosi ir tik nebedaug likus iki santakos su Neprėkšta prasideda keliukai.
Ties santaka su Neprėkšta randame medžiotojų bokštelį su tiltu šalia jo. Tiltas padarytas iš per upę nugriuvusio medžio. Nepraeikit. Mes praėjom- teko pablūdyti ir grįžti atgal. Ten teisinga vieta pereit upę, nors norint galima praktiškai bet kur.
Ant tilto aš ištariau žodžius: "atsisveikink su Lomena, daugiau taip nebus". Nemelavau- buvo kitaip...
Perėję Lomeną patraukėm miško keliuku link Palaraisčio telmologinio draustinio. Išlindom į didelę pievą, praėjom įvažiavimą į Gaižiūnų poligoną (tikrai šaudo) ir pievos pakraščiu patraukėme toliau. Ten toks pažliugęs traktorių keliukėlis, o pievą retkarčiais pakeičia gal viržiai gal karklai... Kuo toliau tuo šlapiau... Galop keliukas kaip ir dingsta, o mes atsiduriam kaip ir pelkėj. Iš vienos pusės tyvuliuoja vanduo ir už jo visiška pelkė miške, o iš kitos (metru žemiau) pelkėtos pievos su krūmais (kur irgi sušlapsi bent iki kelių)...
Einam kažkiokiom aukštumėlem, kurios kartais tampa bebrų užtvankomis. Ir ne bet kokiomis, o superinėmis. Tokių užtvankų nebuvau matęs. Kartais jos tęsiasi dešimtimis metrų ir ištisai formuoja vandens telkinio kraštą
Reginys ne eilinis.
Prikabintas failas:
P1000838.JPG [ 5.13 MiB | Peržiūrėta 6986 kartus(ų) ]
Po gana ilgos bebrų užtvankos (jos reikalauja nemažos koncentracijos jei nenori išsimaudyti) randam aukštumėlę ir surengiam ten poilsį/ pietus. Mano gražuolė pavalgius verčiasi ant šono ir bando nusnūsti (jau nuvargo truputį, o pavalgius ir aptingo).
Prikabintas failas:
P1000860.JPG [ 6.17 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
(Ar aš minėjau, kad oras absoliučiai belekaip fainas? Trumpomis rankovėmis nešalta...)
Aš einu į žvalgybą, mat vietovė nuosekliai darėsi vis sudėtingesnė ir mes dabar jau gana solidžioj pelkėj... Reik pažiūrėt ar kažkaip pavyks pralyst sausiems...
Grįžtu ir žinios tokios- "sausi nepraeisim, reik arba gerokai grįžti ir bandyt apeit, arba teks brist."
Maniškė sako: "brendam"...
Raitojam kelnes, po pagalį į rankas ir judam užtvankų viršūnėmis.
Vis dėlto susimoviau- radom kaip praeit nesušlapę, tiesiog prieš tai pražiopsojau vieną variantą...
Paskui iššokam į sausą vietą, ten lyg ir keliukas,bet jis ne pakeliui, kertam azimutu i šlapią pelkėtą mišką- šokinėjam kupstais...
Prikabintas failas:
P1000877.JPG [ 5.95 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Braunamės per jaunuolynus. lendam lipam per rąstus. Vietovė ne saldainis ir džiaugsmo mano gyvenimo saulės akyse nelabai daug - pavargo. Aš tiesa pasakius jau irgi nusivariau padoriai.
Išlendam prie durpyno, ten kažkoks ekskavatorius vienišas dirba, ką jis ten daro tolumoj velnias žino- be akinių nematau.
Kiek pailsim abudu ir judam toliau. Gruntas šlapia minkšta durpė eiti nelengva.
Prikabintas failas:
P1000879.JPG [ 6.38 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Paeinam durpyno perimetru ir vėl lendam į "kovinį" mišką, jis ištisai pelkėtas daug išvartų ir jaunuolynų... Tai šokinėji kupstais tai brauniesi per brūzgynus... Nelengva, čia tau ne palei Lomeną bimbinėt...
Pagaliau kažkoks keliukas ir už trumpos jo atkarpos geležinkelio bėgiai Jonava- Kaišiadorys nieko jie mums nežada, bet paeinam kelis šimtus metrų palei juos ir tada nusukam kažkokios sodybos link- mums verkiant reikia vandens. Alus baigėsi jau seniai, o iš 2l. vandens beliko lašai, jei nieko nerasim, teks stot kurt laužą ir virti vandenį...
Radom...
Senyvi vyrai ne tik vandens pasiūlo :jums kiek kibirą ar pusantro"- pajuokauja, bet vienas ir apie nakvynę užsimena. Liūdnoka jiems čia- gyvena sau vieni seniai. Katras ąžuolą drožia, katras šiaip jaunų žmonių pažiūrėt atėjo... Anie pasidomi kur einam ir mostelna ranka teisinga kryptimi.
Išjudam per pievą- tikslas tiesiog keliukas už jos, atstumas gal puskilometris- stringam. Pieva užpelkėjus, auga švendrai- vandens maždaug iki kelių ir nerandam kaip apeit. Nervinuosi- abu pavargę jau, o čia lygioj vietoj blemba...
Tada užmatom žvėrių taką, minkštoj pievoj kaip autostrada šviečia ir pasukam juo. Per krūmus lendam visokius, bet praeinam sausi. Gerai- šypsomės.
O va tada prasideda ilgas kelis per tyrus. Reik dar kilometrų prisukt ir nakvynę rast. Einam keliukais.
Jau ganėtinai užkniso eit, bet įsikurt nėr kur, sodybos ir tos vandens apsuptos- drėgna dabar šituose miškuose... Prieinam kanalą "Būdupis" kažkuriam žygelio etape sugalvojau ties juo nakvoti. (vienintelis orientavimosi prietaisas mano telefonas samsung B2710, o jo ekranas varganas ir žemėlapiai labai seni, todėl tinka tik labai grubiam orientavimuisi, jei nėr debesų ir yra ryšys). Aš tikėjausi tikrai prabangesnio upelio, o čia tikrų tikriausias kanalas... Beda ir ta, kad aplinkui visiškai šlapias miškas, o tik pakrantėj (kur kažkada supylė žemes kasdami kanalą) ant kauburio sausa, bet kauburys kreivas šleivas, kalvotas ir visas šernų nuknistas kaip arimai (mat auga ąžuolai ir anie gilių ieško)...
Nėr ką daryt, jau stipriai vakarėja- mes pavargę. Stojam.
Aš pabėgioju abiem kanalo krantais- ieškau vietos.
Blogai- kaip dangui, taip ir ant žemės. Ieškom variantų... Laužas čia prie rąsto, o palapinė už kokių 15 metrų arimuose- kitaip neina, nes nėr vietos.
Prikabintas failas:
P1000889.JPG [ 6.79 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Prikabintas failas:
P1000890.JPG [ 6.68 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Nors pavargę įsikuriam. Šauniai
Vakarojam. Slyvinukė... Šašlykiukas... Žvaigždės...
Kaifas.
Einam miegot. Šaltoka
Maniškė vartosi- išvis šąla. Aš jau viską atidaviau ką galėjau, glaudžiuosi prie jos, nes irgi šalta.
Užmingu kažkiek kažkada, bet saldaus miego nebuvo. Prabudus jaučiu, kad lyja ir lyja neblogai, o palapinė tai simbolinė iš maximos... Žinau jei dar labiau įsismarkaus bus blogai, bet senukė kažkaip atlaiko. Keista, nes čia dar ta pati kur laaabai seniai turiu- jai kaip ir nepriklauso lietų atlaikyt...
Prikabintas failas:
P1000895.JPG [ 6.84 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Sekmadienis
Atsikeliam per lietų ir pakuojamės. Aš paklausiu ar kuriam lažą ar po "corny į snukį ir judam"?
Antras variantas.
Maunam keliuku į kažkokią traukinių stotelę kur rodo mano senas telefonas, ar ji egzistuoja, ar ten stoja traukiniai nežinom.
Randam kaimelį, o ten parduotuvę, o ten alaus ir snikersų
Einam toliau.
Ant keliuko daug besiporuojančių ar poros beieškančių rupūžių- linksma kažkaip...
Prikabintas failas:
P1000910.JPG [ 6 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Nors vėjas štorminis ir lyja, bet nuotaika puiki.
Galų gale randam stotelę. Ji veikia. Traukiniai važiuoja. Laukt neilgai.
Greitai mes pakeliui į Kauną, o čia jau troleibusas ir namai. Dar troleibuse užsisakom picą, parduotuvėj papildom alaus atsargas ir ...
Poilsis nuo poilsio
Į dušą ir kas miegot, kas indus plaut
Fiziomijos po žygelio sako, kad viskas pavyko
Prikabintas failas:
P1000930.JPG [ 5.69 MiB | Peržiūrėta 6982 kartus(ų) ]
Vat ir viskas
Potkės toj po to, kai sugalvosiu kur jas inkišt