Trumpa santrauka:
Šeštadienį 8.30 stoviu lauke prie laiptinės.
Atvažiuoja Sakasvilis, maunam į traukinių stotį.
Traukiniu į Vilnių. Prisijungia Radioman ir Paulis.
Iš Vilniaus traukiniu numeris
666 pasiekiam pažeimenę.
Iš stotelės iki Meros, toliau palei ją. Gražu- pavasaris.
Pastebimas gana didelis bebrų aktyvumas.
Sakasvilis rado medį nuvirtusį per Merą... Tai aišku, kad juo reikia būtinai pereit į kitą krantą- pereinam.
Nieks neišsimaudė... (nieko dar spės
)
Prieinam Žeimeną- platesnė negu prisimenu...
Einam palei žeimeną ieškodami "TOS" vietos. Nu kur gražus miškas, malkos, pležas, mergos...
Kuo toliau tuo nelabai tos pakrantės gerėja (atvirkščiai), tenka apsieit be gražaus miško ir mergų, bet malkų visokių yra, pležas irgi yra.
Sprendimas maždaug toks, konstruojam plaukimo priemones, keliamės per upę ir kuriam stovyklą.
Anie 3 suformuoja komandą ir kaip bebrai pradeda verst medžius. Stato plaustą.
Aš tingiu persitemt, tai po truputį tampau lazdyno šakeles, eglišakius. Aš individualistas- statau laivą.
Neprabėgus net 2 skarbonkėm anie jau baigė- aš jau beveik pradėjau. Trejybės plaustas ko tai mažokas
.
Pasirodo jis net ne jiem, jie anuo kuprines plukdys, o patys plauks...
Nu ponų plaustas ponų valia- aš statau laivą sau. Laikausi principo kiaušinių nemirkyt.
Anie pradeda tempt malkas ir užkuria visai padorų laužą, nors kad degtų tai sąžiningai pūtė keturiom susirikiavę, nu nieko įsidega.
Išsirengia kaip nudistai ir šoka šokius prie laužo- šylasi. Tirštėjančiose sutemose visas tas reikalas atrodo gana egzotiškai. Jei ne temperatūra palei 0 ir tai, kad anie balti kaip sūriai, tai gatavai laukiniai iš Papua...
Prikaupę vyriškos drąsos išjuda. Radioman su šniūru dantyse ir savo daiktais rankoj plaukia į kitą krantą (visai greitai nušutino- grynai kaip bebras). Tada anie 2 paskui išplaukia, jau pramintais takais... Daug šūksnių daug emocijų ir anie kitam kante. Šniūru parsitraukia plaustą su daiktais. Psio Jų misija įvykdyta, o aš statau laivą.
Visai sutemo, o aš neteisingam upės krante. Truputuką pradedu chaltūrint, tai visai greit pabaigiu laivą. Pabandau nutempt prie vandens- sunkus bjaurybė. Iš 3-io karto datempiu. Nusirengiu, viską į kuprinę, kuprinę ant plausto ir... Sbogam...
Stumiu vandenin, užšoku pats... Ans net nebando grimsti
, realiai dar kokius 2 tokius kaip aš balvonus laikytų.
Keli mostai irklu ir aš kitoj pusėj. Išlipu į krantą- normaliai sušlapau iki maždaug čiurnos
jaučiuosi belekaip kietas.
Kompanija padeda plaustą užtempti šlaitu. Išardau plaustą ir visas medžiagas panaudoju guolio nakvynei įkūrimui.
Toliau namų ruoša, plepesiai ir gult.
Naktį nestipriai, bet lyja. Sakasvilis girdžiu keikiasi, ans kaip ir visi kiti (išskyrus mane) miega hamake, bet tento net nekabino, sake: "nelis" . Bet... Lyja. Nu tai ans dabar tentą kabina.
Ryte viskas tradiciškai: pakuojamės, valgom, sudeginam kas nereikalinga ir išjudam.
Anie nori eit palei Žeimeną, o man "paskutinės žygio dienos sindromas" atsisveikinam ir aš minu tiesiausiu keliu į Ruklą.
Iš ten autobusu į Vilnių, toliau autobusu į Kauną. Viskas- namai.
Kompanija linksma. Užduotis irgi linksma. Gamta fantastiška- PAVASARIS.
Nuotraukų gal kokių čiut vėliau bus