Kadangi sėdžiu darbe ir belikęs pusvalandis prieš eilines atostogas, sakau reik pradėt aprašinės žygelį, kol dar nepamiršau 
Rašysiu dalimis- mestelsiu nuotraukų video, papasakosiu kaip sekėsi...
Prieš startuojant.
Belikus kelioms dienoms iki staro, o tiksliau penktadienį apie pietus (lėktuvas man ankstyvą pirmadienį iš Rygos) gaunu e-mai ir sms iš Latvių kompanijos "Fly-bus", kad mano autobuso reisas atšaukiamas. Garsiai pasakau kelis ne visai cenzurinius žodžius, nes iškarto po darbo valandų su kolektyvu važiuojam į sodybą ir gryšiu tai aš tik šeštadienį vakare... Laiko ieškotis kito transporto į Rygą nebelieka. Priimu sprendimą važiuoti su Sakasviliu kartu jo automobiliu. Smagumas tame, kad jam lėktuvas sekmadienį apie pietus, o man pirmadienį ryte... Tarpas tarp skrydžių 17 val., o dar gi ir gerokai priš Sakasvilio reisą reik atvažiuot...
Šeštadienį iš baliaus grįžtu apsinuodinęs sausainiu... Guliu- sergu. Dieną išbraukiam...
Sekmadienį ryte Sakasvilis paima mane iš namų ir šaunam į Rygą, šiaip taip randam "parkingą" paliekam auto ir nusigaunam į Rygos oro uostą. Čia viskas tradiciškai, žmonės lagaminai, šurmulys ir viskas brangu...
Sakasvilis po kiek laiko atiduoda kuprinę į bagažą prisiduoda apsaugai ir... Lieku vienas...
Kam teko vienam tokio dydžio oro uoste ilgai laukt, tas supras, kam neteko, tai nelinkiu.
Pabimbinėju kiek ir pradeduskaityti apdairiai pasiimtą knygą, leidžiu pinigus ant snikerių, sumuštinių visokių, stumiu laiką.
Ateina naktis, aš ir kuprinės išsitraukiu pripučiamą kilimėlį prisipučiu ir atsigulu ant grindų palei langą- daug pavydžių žvilgsnių žiūri kaip aš išsitiesiu. Žinot ant tų kėdžių nelabai ten patogu gulinėt...
Deja, pamiegot normaliai nesigauna. Baisoka, kad apvogs. Šviesa, žmonių šmirinėjimas... Gal ir buvau prisnūdęs, o gal ir ne.
Apie 4 ryto keliuosi- nusibodo vartytis. Papusryčiauju, nueinu dantis išsivalau, pabimbinėju. Atidaro "check in" priduodu bagažą ir einu pro apsaugą. Tada pora valandų pratupiu anapus ir skrendu...
Stokholmas vėl tas pats velnias tik didelis. Pavalgiau- pasiklydau... Rupūže kiek čia tų žmonių...
Trampampam ar panašiai ir vėl skrendu...
Artėjant prie Kirunos per lėktuvo iliuminatorių matau kalnus. Rupūže balti kokie...
Nusileidžiu. Žiū Sakasvilis stovi- laukia (ans netoli oro uosto miške stovyklavo-visvien į Abisko autobusas tik kartą dienoje ir vakar jis jau nespėjo). Sugraibau kuprinę ir išeinam į lauką.
Pirmas dalykas ką pamatau... Prieš nosį kabo gėjų vėliava... nu ir ką...
Su Sakasviliu pamindžikuojam prie oro uosto. Sulaukiam autobuso ir judam. Autobuso vairuotojas kažkoks lapis ar samis ar taip kažkoks čiurkiškos išvaizdos vidutinio amžiau dėdulė, bet vadelioja autobusą kaip turi būti. Keliai siauri, o ans lenkia visus reikia ar nereikia...
Vienu žodžiu važiuojam važiuojam ir pradeda kalnai atsirasti. Mudu diskutuojam ar gausim sniego pamatyti ,ba čia jo nelabai gausiai ant tų kalnų atrodo...
Privažiuojam Abisko. Einam į turistų stotį (ten ir viešbutis ir parduotuvė turistinių reikalų yra).
Ten mums pardavėjas sako, kad kalnuose yr bliogai, sako kad kalnuose žiema. Netikim. Ans visvien už savo...
Truputį įtikina tai, kad sniegžengius visus jau išpardavė ir visus išnuomavo (turint galvoj to reikalo kainas, tai fantastika tiesiog)- siūlo eit į kaimą, paklausinėt, gal kas išnuomos.
Nu sakasvilis įtiki, eina žiūrėt bachilų (aš irgi einu žiūrėt, bet kai paklausiu kainos- nebežiūriu). Viskas TIKRAI BRANGU.
Sakasvilis atsega krūvą pinigų už bachilus ir pirštines, o aš perku tik dujas ir atominį žemėlapį. Nusiperkam po buteliuką alaus, kol išgeriam aš pasikeičiu kojines, susireguliuoju lazdas... Sakasvilis paskambina namiškiams, o man nieks nekelia, tai pykštelnu sms. Kada bus ryšys kitą kartą neaišku.
Susiruošiam- startuojam. Tačiau tai jau kito aprašymo gabaliuko istorija.
Telieka paminėti, kad startuoju nelabai išsimiegojęs, nuo paskutinių tikrų sapnų jau praėjo daugiau kaip para...
PS.
Į gramatines klaidas prašau nekreipkit dėmesio- vėliau pataisysiu.
|
Nebuciau gi su kedais ejas jei buciau zinojes, kad visa diena reikes sniega spardyt 
