Išvykstant žvalgiau orus, bet į galimą vėtra dėmesio visiškai neatkreipiau.
Būčiau žinojęs, niekaip nebūčiau pritaręs įsikurti pakrantėje.
Šeštadienio vėlyvų vakarą pradėjęs pūsti stipriau vėjelis, stebino
Įkritus į hamakus supomės visą naktį.
Po kelių valandų įsisiūbavo supimas. Medžių traškesys neleido užmigti, pragulėjus neužmiegant pabandyta atidengti tentą.
Smalsaujant kaip ten dangui, o vaizdas ne koks.
Gulint hamake ir žvelgiant į viršų medžiai, pušys virš galvų fektavosi savo viršūnėmis
Atsikėlęs po tokių vaizdų, kai tuo tarpu mano bendražygiai ramiai ar ne, miegojo. Miegoti ėjau tik pradėjus švisti.
Puikiai prabėgęs laikas, puikus žygis ir svarbiausia be jokių neigiamų padarinių.
Padėkos Saakašviliui, įgavome tikrai vertingų patirčių, kaip išgyventi audros metu.
Būtų šiaip įprastas žiemos oras, manau būtų truputi nuobodu.
Pamokos ateičiai
Įkeliu nuotraukas (tik ta dieną paveikslavau) paveiksluotas šeštadienį apie 11h.