Taigi elementarna.
Jeigu žiemą įkrenti į upę, tai žinok plaučius labia užspaudžia šaltis ir pagalbą kviestis sunku (čia iš patirties).
Tereikia turėt švilpuką ir juo galėsi daug lengviau prisiviest ką nors, jei:
1. kas nors susipras kokio velnio žiemą, naktį, miške ten kažkas švilpauja, bei turės nemenkus kiaušius atlėkt pažiūrėt ar nereikia pagalbos;
2. kokiu tai mistiniu būdu švilpukas atsidurs tavo burnoje
(Bus ypač paprasta, jei tu gerokai kauštelėjęs, su rūbais ir pirštinėm, tamsią žiemos naktį aukštielnykas įkrisi į upę ir nesuprasdamas kur viršus, o kur apačia, kojomis nesiekdamas dugno, iš paskutinių abiem rankom kabinsiesi į apledijusį krantą bijpodamas, kad srovė nenuneštų
...
Va tada tereikės paleisti krantą, pasileisti pasroviui (greičiauisi po vandeniu), nusimesti pirštines, sugraibyti kažkur po striuke esantį švilpuką, įsidėti į burną, išnirti iš vandens (čia reik pataikyt properšą, ba po ledu išnirus gali blogai švilptis) ir imti švilpauti
Jei trumpai- Lietuvoje tai žaislas.
Situacijų prisigalvoti aišku galima, bet realiai Lietuvoje jos atsitinka niekam niekada.