Su akmenimis, tai vargas vyrai.
Mano seneliui dalį vaikystės teko su akmenimis praleist.
Augo pas svetimus žmones (vokiečius ūkininkus), ten dirbo ir tt. ir pan.
Esmė, kad šaltu laiku tekdavo miegot nelabai šildomoje patalpoje.
Procedūra tokia. Įkaitini akmenis, juos susuki į skudurą, kažkiek nusnūsti, tada pasidaro šalta, tada prasibudini, nuo akmens nuvynioji kažkiek skudurų, pasidaro daug maž gerai, tada nusnūsti, tada pasidaro šalta, tada prasibudini, nuvynoji skudurų...
Vargas ten o ne miegas...
Dabar miegmaišių ir termo apatinių yra tokių, kad Lietuvoj šalčių tokių nebūna... Išgeri arbatos, pavalgai šilto ir sotaus maisto ir viskas eini gult. Jei labai šalta veidui tada naudoji balaklava (apskritai šaltu metu miegot su kepure reikia).
Mano galva tai nelabai reikalingas tas palapinės šildymas.
Jei labai norisi komfotabiliai rimtą žiemą palapinėje prabūt, tai tam paprastai naudoja žiemines palapines, kur jau gamykliškai numatyta skylė kaminui, su karščiui atspariu audiniu pakraščiuose, statai "buržuikę" ir tiek žinių... Galima aišku ir laužą, bet dūmai, smalkės

Miegot kai palapinėje atvira liepsna bloga mintis dėl gaistro ir apsinuodinimo pavojų.
Tai tokia mano nuomonė, nebūtinai teisinga ar visiems priimtina, bet man atrodo būtent taip...