Sveiki,
turiu pora naudotų, nerudyjančių ir noriu pasidalinti įspudžiais:
Pirmas katiliukas tik dažai pabraižyti, pilkas. Pagal dažų spalvą pagamintas iki 1960m. (žaliai dažyti standartas priimtas apie 1960m. galima sutikti ir seno standarto katiliuką tik ant viršaus uždažyta žaliais dažais. reiškia perdažytas po 1960m.)
Rusijos forumuose sako dažnai tokie katiliukai pareina suvinioti į 1940-1943m laikraščius.
dangtis šviesiai pilkas nes buvo imerktas į verdantį vandenį ir pašviesėjo.
šonas parudyjęs nes prisilietęs buvo kablys kuris rudyja. magnetas limpa tiktai prie kablio su lankeliu ir prie dangtelio rankenos bei jos metalinių žiedų.
keptuvės rankena atsilenkia 45 laipsnių kampu (manau tai dar patogiau, jei sumanytumėme užmovę ant ilgo pagalio, nuo aukšto apžėlusio kranto (kai neina prieiti prie vandens) vandenuko pasisemti).
Čia matome štampą ant katiliuko (PRESSBOLAGET ESKILSTUNA (miestas tikriausiai kuriame katiliukas buvo išpresuotas)). pats katiliukas viduje praktiškai kaip naujas.
čia štampas ant keptuvės rankenos (keturlapis dobilas). kitokių štampų tan nėra.
Dar vienas prikolas: dangteliui nuimti ir uždėti ant katiliuko reikia panaudoti truputi jėgos, nedidelės bet kai karštas katiliukas tai už keptuvės rankenos be kokio nors papildomo įrankio dangtį labai sunku nuimti. reikia, kad ir su šakele prilaikyti katiliuką. bet truputį su rankom suspaudus katiliuko šonus palei lankelio tvirtinimus dangtelis užsideda ir nusiima idealiai, kaip per sviestą. nusprendžiau jį sulenkti (ištaisyti geometriją taip pasakius). įrėmiau kaip parodyta nuotraukoje katiliuką į kilimą ir truputį spustelėjęs nieko nepešiau... po to spustelėdavau vis stipriau ir stipriau. daėjo iki to, kad mano kojos pakilo į orą o aš visu svoriu su rankom laikiausi ant katiliuko ir nieko nepešiau. o mano svoris netoli 80kg. katiliukas laimėjo, įtariu jis tikriausiai ne linksta o lūžta. štai toks ten plienas naudojamas buvo...
kad neskrabėtu naudoju tokį diržą viskam suveržti. rusai panašius jiems pardavinėja tik jie siauresni ir telpa prakišti pro ąselę ant katiliuko priekio (ant kurios rankena užsispaudžia).
Šitas katiliukas man kaip ir paradinis paliko (gaila į laužą tokį švarų kišti), naudoju ant dujinės viriklėlės ir ant spirito. laužui nusipirkau kitą, "nerudyjantį".
2. "Nerudyjantis katiliukas"
su juom buvo ta pati istorija su geometrija, kuri buvo ištaisyta lengvu rankų spustelėjimu (kokis minkštas ten metalas ir ligu tai plonesnis atrodo (rikės tuos katiliukus kada nors pasverti)), dangtis dabar užsideda ir nusijima visiškai be jokių pastangų. spalva sunkiai atpažystama žalia uždažyta su teptuku, tik neina suprasti ar ant pilkos ar ant žalios. magnetas limpa visur išskyrus ąselę ant katiliuko priekio ant kurio fiksuojasi keptuvės rankena.
ant katiliuko matome tris karunas (nepamenu nuo kelintu metu priėmė žymėti kariškus daiktus triem karunom, žinau kad iki to žymėdavo viena karūna, o iki to žimėdavo kas kaip sugalvodavo)ir įrašą 5012Cr. virš karūnų ir jų lygije dešiniau matome rūdis.
kaip matome kadangi metalas ten gana minkštas (nu už aliuminį visdėlto daug kietesnis
) tai katiliuko vidus išbraižytas su įrankiais ir plius keli ilinkimai, matyt kelis kartus buvo nukritęs ant žemės.
gerai pažiūrėję matome "Nerūdyjantį plieną". realiai jis nerudyja kol naudojamas. jei katiliuką padėti kambaryje porai savaičių ir neliesti tai vietomis atsiranda gerai matomi rūdžių maži taškeliai bei tarsi įbrėžimai, o kai kur ir tarsi rudžių švelnios apnašos. nusivalo tos rūdys labai lengvai.
čia yspaudas kptuvėje.
štai tokie metalai naudojami katiliukuose (naudojama ir daugiau rušių tik aš jų nečiupinėjau). nežinau kaip su aliumininiais, bet šitie prikepinus ką nors tai atsiplauna paskui visiškai be vargo. kiek jais naudojausi tai labai jais patenkintas. anksčiau mašinoje vežiojausi turistinių aliumininių katiliukų su dangčiais keptuvėmis rinkinį (kadangi gamtoje prie puodų aš stoviu)... atidaviau juos žmonai, sode tegul drengia. mašinoje dabar švediškas plieninis guli