Fudzis rašė:
kranklys rašė:
Tai nuo ko mirė/žuvo?
Apsinuodijo... į tokius žygius niekada nereikia imti alkoholio.
Dar viena versija. Nepavyko rasti nuorodos į originalų komentarą, bet šaltinis yra rokiskis.popo.lt tinklalaraštis:
Chlorpikrinas - tai tokios senovinės ašarinės dujos, labai lakios, todėl tinkamos įvairiam metų laikui. Be to, skirtingai nuo kitų dujų, labai veikia ir odą, sukelia odos nudegimus, veikia ir visokius gyvūnus.
Sovietmečiu chlorpikrinas buvo gan paplitęs ir sąlyginai lengvai gaunamas, nes kariškių ir civilinės saugos naudotos dujokaukių patikrinimams (tokiose palapinėse, į kurias, užsidėjus dujokaukę, tekdavo visiems lįsti).
Užkietėję turistautojai, besivalkiodavę po Sibirą, Uralą ir pan., kur būna piktų žvėrių, neretai įsigydavo to chlorpikrino -- kartais nešiodavosi tiesiog bonkutėse, nors dažniau -- kokiame mėgintuvėlyje, kurį galima tiesiog sulaužyti. Ir čia jau nesvarbu, kad sudaužęs mėgintuvėlį, pats irgi gausi dujų dozę - smalsus lokys pabėgs, taigi, bent liksi gyvas.
Dabar įsivaizduokim, sėdi būrelis patyrusių turistų-ekstremalų vidury žiemos palapinėje, kūrena ten sau primusą ir šildosi, visus plyšius užsikamšę. Ir vienas kažkaip kapsulę tokią sulaužo. Efektas -- maždaug toks, lyg per kokią sekundę kažkas toje palapinėje būtų išpurškęs maždaug kokį šimtą, o gal ir tūkstantį dujų balionėlių. Trumpai tariant, pas visus nevalingai užsimerkę akys (chlorpikrinas sukelia nesuvaldomą užsimerkimo refleksą) ir skausmas toks, kad visi rėkia nesvais balsais.
Kažkuris išsitraukia peilį, prapjauna palapinės šoną, išsiverčia laukan, paskui jį ir kiti. O lauke - pūga. O iš palapinės neša tokį chlorpikrino tvaiką, kad arčiau kaip keliasdešimt metrų prie palapinės neįmanoma prisiartinti. Ir negana to, paaiškėja, kad dar ir jie patys chlorpikrinu apsiteplioję drabužius, o tas, tiesiogiai ant odos pakliuvęs, odą graužia taip, kad atrodo, jog verdančiu vandeniu pliko.
Žodžiu, ką daryt pusplikiams turistams? Ogi nusidraskyt nuo savęs gabalus drabužių ir bėgt kažkur į mišką, kad bent jau laužą užsikurt, nes palapinė ir viskas, kas joje yra -- beviltiškai užteršta.
Aišku, visi po dujų dozės apkvaitę, aplinkoje normaliai nesiorientuoja, kažkas nugriūna, susimuša, kaulą vieną-kitą susilaužo, paskui visgi pasiekia miškelį, šakų prisikapoja, kažkokį lauželį užsikuria, bet tas nepadeda, nes prie minus keliasdešimt ir pūgos, bet neapsirengus -- joks laužas nesušildys.
Paskui, vis dar apduję nuo patirto skausminio šoko, turistai mirdinėja iš šalčio, galų gale keli neiškenčia ir bando grįžti palapinėn drabužių, bet pakeliui ir numiršta pūgoje.
Praeina pora savaičių, paieškos grupė atranda palapinę ir lavonus, visi daiktai išmėtyti (natūralu gi, kai taip bėgo), bet chlorpikrinas per tą laiką išgaravęs ir išsisklaidęs. Matosi tik tiek, kad visi kažkodėl paniškai bėgo iš tos palapinės, o paskui norėjo sugrįžt, bet visvien numirė.
O dar paskui prasideda konspiracinės teorijos apie visokius ufonautus, CŽV, kažkokių ten evenkų piktąsias dvasias ir taip toliau.