Iškart prisipažinsiu, kad kaip Justas video mėgsta sakyti - neesu aš kažkoks ten ekspertas, ir neteko sudalyvauti savaitiniuose žieminiuose žygiuose.
Tačiau parašysiu savo praktikinius pastebėjimus apie žieminius žygius. Aplinkoje nebuvo pažįstamų einančių žiema stovyklaut, tad didžiąją dalį informacijos susirinkau internete ir iš savo asmeninės praktikos atsirinkau kas man tinka, o kas ne. Kiekvieną kartą žygiuojant matai tokios problemos kyla ir sekančiam kartui bandai jų išvengti.
Pradžiai, ruošiantis į pirmąjį žygi reikėtų visada turėti atsarginį planą ir nenuvertinti žiemos (gerokai prašovus su įranga ir neįvertinus situacijos gali kilti ir visai rimtų grėsmių sveikatai, o gal net gyvybei) - atsarginis planas tai galimybė greitai pasiekti civilizaciją ar kitą vietą kur galima būtų sušilti; garantija, kad susikursi laužą (turint benzino ar kito degaus skysčio).
Svarbu nepervertinti savo jėgų ir mokėt laiku pasitraukt, toks pseudopoilsis išsekus: "tuoj truputį pagulėsiu sniege, pailsėsiu ir toliau keliausiu" gali labai liūdnai baiktis, jau nešneku apie alkoholio vartojimą, jis padeda greičiau šilumos atsikratyt, trukdo blaiviai įvertint situaciją, bei pakankami išsekina ir prie žemės pritraukia
- nenuostabu, kad daugiausia amputuotų galūnių bei mirčių nuo hipotermijos yra susiję su alko, tad su juom reik elgtis atsargiai.
Apranga: Sintetika, sintetika ir dar kart sintetika. Ir daugybė plonų sluoksnių (plačiai internete aprašytas svogūno principas)
1 sluoksnis: Apatiniai drabužiai (termo sluoksnis) - man tikrai gerai veikia paprasti (ne termo) pilnai sintetiniai, ploni, pakankamai aptempti drabužiai ilgomis rankovėmis iš "porėtos" medžiagos, kaip ir dauguma sportinių marškinėlių dabar siūnami (kažkas panašaus į coolmax:
http://i01.i.aliimg.com/photo/v0/200396 ... nvista.jpg). Bandyti termo drabužiai (thermowave) su kažkiek medvilnės man nepasiteisino, jie žymiai ilgiau džiūsta nei gryna sintetika; brangių pvz. Brynje termo drabužių su merino vilna nebandžiau, tad negaliu nieko pasakyt.
2 sluoksnis: galima dėtis dar vieną pakankamai smarkiai "porėta" nestorą sintetinį drabužį - taip iš dalies sukuriant šiltesnių termo drabužių efektą.
3 sluoksnis: flisai - priklausomai nuo oro temperatūros ir jų kiekis
storėjimo tvarka, pakankai gerai turėti plonyti gerai garinantį prakaitą flisą virš pirmųjų sluoksių. Flisai turėtų būt su užtrauktukais ( ne per galvą maunami), kad galima būtų lengvai šilumą reguliuot.
4 išorinis sluoksnis: "kvėpuojanti" nestora, vėjui nelaidi striukė, idealu jei turinti atsisegančias "ventiliacijas". Kartais įsimetu dar vieną "prastą" ploną striukę vakarui užsidėt ant pirmosios, kada nejudant būna šalčiau, o ir tvarkytis prie laužo patogiau, kai geroji žyginė striukė apsaugota nuo žarijų, purvo ir t.t.
Jokių ten storų žvejybinių striukių ir t.t. jos skirtos vietoje sėdėt (kam teko žvejojant po ežerą pasitasyt su dėže, turbūt žino kaip ten lengvai keliaujasi, o kilometražas tai ne toks ir didelis
).
Pūkinės striukės skirtos tikrai šaltam orui, jei kuprinė pakankamai talpi galima vakarui pasiimt. Dar vakarui gal neblogas variantas - pūkinė liemenė (bet neteko bandyt).
Dėl kelnių dar neatradau auksinio standarto: sintetiniai "kalisonai" ir sintetinės arba membraninės su šoniniais užtrauktukais (galima atsegant šilumą reguliuot) kelnės veikia pakankamai gerai kai nėr didelių šalčių. Pašiltintos kelnės nebent yra labai šalta, kitaip žiauriai prakaituoji.
Žygiuojant reik pakankamai sekt savo sukaitimą ir esant reikalui didint/mažint sluoksnių skaičių, ventiliacija. Nereikia laukti kol pasidarys karšta ir pradėsi prakaituot, ventiliaciją padidint reik išmokt kiek anksčiau.
Kitas inventorius:Pakankamai svarbus daiktas kai yra nemažai sniego - bachilai/antbačiai, neleidžia snigui į batus birėt, apsaugo kelnes nuo sušlapimo/apledėjimo - leidžia drąsiai per pusnis brist.
Žieminė kuprinė, mano nuomone, prasideda nuo 60 L.
Prožektorius žiema yra praktiškai būtinas. Vienareikšmiškai aš už ciklopą, nes daugumą darbų stovykloje teks daryti jau sutemus, o tam rankos reikalingos
Žiemą aš mėgstu primusą naudot, nes gali greit, nekuriant laužo tirpint sniegą, benzininis primusas suteikia garantijų, kad extra atveju jum pavyks susikurt laužą.
Termosas pakankamai svarbus daiktas nes turi skysčių keliajant, gali ištirpinęs sniegą supilt (neleist atvėst) ir taip taupyt kurą. Vakare užpiltas termosas arbatos/kavos/karšto šokolado - ryte gali labai nuotaika pakelt
Nakvynė/stovykla:Dėl laužo: skeptiškai žiūriu į firesteel'us, skeltuvus žiema, visada reikėtų priedo turėt žiebtuvėlį ir bent porą degtukų dėžučių skirtingose kuprinės vietose.
Šildantis prie laužo reik suprast, kad visas sniegas virsta vandeniu, o jau jį įsigėrusį pvz. į batus bus labai sunku išdžiovint - šlapi batai neleidžia odai "kvėpuot", koja dar labiau šlampa nuo prakaito.
Į batus, paliekant nakčiai, galima prikišt laikraščio - jis sugers kažkiek vandens.
Džiovint sudrėkusius drabužius galima miegmaišyje miegant kartu su jais.
Šiltas kilimėlis (arba du) žiema yra būtinas, nes nuo žemės daugiausia šalčio ir gauname savo svoriu suspausdami miegmaišio užpildą.
Apie miegmaišius ir kilimėlius yra atskiros temos.
Viena iš didžiausių problemų miegant palapinėje yra kondensatas ir suo juo kovot man pakankamai sunku. Renkantis palapinę viena svarbiausių kostrukcijos savybių yra gera ventiliacija, būtent žiema ji ir įgauna aukso vertę. Be geros ventiliacijos ryte gali pasirodyt, kad kažkas litriuką vandens naktį į palapinę pripylė.
Mityba: Kelionės žiema pareikalauja daug energijos, tad reik maitintis kaloringu mastu, turėt greitų energijos užtaisų (pvz. šokolado). Vienas mano pastebėjimas, kad nereikia kiekvieno "nuovargio" skubiai užkišt labai gausiu saldaus maisto kiekiu, nes pakankamai greit gali pasidaryt žiauriai negera ir vien pažiūrėjus į šokoladą bloga darysis.
Kitą vertus krentant gliukozės kiekiui kraujyje gali darytis bloga ir nesinorėt nieko į burną dėt, tuomet jau reikia prisiverst užvalgyt ką nors saldaus (greičiausias energijos šaltinis - gliukozės tabletės, nes gliukozė keliauja tiesiai į kraują ir nereikia nieko skaidyti).
Maršruto sudarymas: Žiema, prikalausomai nuo oro sąlygų, žygiavimo greitis gali labai sulėtėt ir siekt ~3km/h, tad pvz. 15 km maršrutas, kurį šiaip per 3 val. įveiktųme, gali pareikalaut 5 val. Tad sudarant maršrutą reik turėt tai omenyje.
Daug pelkių žiema pilnai neužšala, o tik pasidengia plonu ledo/sniego sluoksniu, tad neįsivaizduokite, kad lengvai galėsite kirst kampus per jas.
Kolkas tiek mano pamąstymų, jei dar ką prisiminsiu - papildysiu.
Lauksiu kritikos, pasiūlymų ir kitų patarimų