Tai žinoma yra ir jų bus.
Bet niekas nepaneigs ir tos realios situacijos. Žinau keletą stovyklaviečių kurios yra valstybinės, kiekvieną pavasarį sutvarkomos, padaromos laužavietės geros, malkų atvežama, mediniai stalai, suolai, net konteinerius atvežė pastatė šalia jų, bet reiktu pamatyti kaip jie atrodo jau vasarai įpusėjus. Suolai sudeginti, viskas išvartyta, šiukšlių kiek nori, o konteineriai pilni sofų, padangų ir šiaip mašinų atliekų, kurių į metalo laužą nepriima. Miškininkai sako, mums jau nusibodo tvarkyti, daryti, nes vistiek nieko iš to gero nėra, nes vietiniai "pacukai" stovyklautojai to nevertina.
Kita situacija privačioje žemėje, kuri ribojasi su ežeriuku. Savininkai tvarkydavo pležiuką, šienaudavo žolę, takus, kad visi galėtu prieiti, šiokią tokią pavėsinę padarė, bet sako po savaitgalių kiekvieno reikia eiti, rinkti šiukšles, stiklo duženas, gesinti paliktus laužus, jau tiek įkyrėjo, kad šiemet nutarė, netvarkyti, nešionauti takų, kad jei nesugeba tvarkingai elgtis, tai tegul norintys ateiti lai braunasi per bruzgynus.
Vat tokia situacija, atrodo, jog jeigu nori įrengti kažkokią stovyklavietę, tai reikia daryti kažkur giliai miške, kur nėra gero susisiekimo, retai besilanko žmonės, ten gal ir ilgiau išbūtu viskas tvarkinga. Gyvenu praktiškai miške, ir vasaros šiltais vakarais žiūrėk mašinos zuja jau link miškelio, jau dūmelis ruksta, vadinasi "stovyklaujam", o tas jų stovyklavimas tai reikšia prisigeriam, prišnerkščiam tada, iškraunam šiukšles iš mašinos ir grįžtam namo. Ir tas praktiškai iš 10, kokie 6-7 ekipažai to tik ir važiuoja. Norėdamas su šeima kažkur į mišką nuvykti vakare, turi lįsti kažkur gylyn, nes visur girtos dainos tik skamba.
Bet aišku, džiugu, kad kasmet yra entuziastų, kurie kuria, daro stovyklavietes, jas tvarko. Nes jeigu niekas nedaris, tai nieko ir neturėsime.
_________________ Mes partizanai vyrs į vyrą, Mes viešpačiai miškų. Ar dainos skamba, švinas byra, Visur mums bus ramu. IŠ DZŪKŲ PARTIZANŲ HIMNO
|