Pasiutusios lapės ar kokie niežuoti ūsūriniai šunys gali pasitaikyti kartą per dvidešimt metų, kaip ir koks nors durnas briedis.
Vasarą Neringoj teko su briedžiu susitikt ir jis visai nebuvo manimi patenkintas, tepiau slides į kopas tada, nes jis kažkodėl į mano pusę bėgo, o ne nuo manęs kaip padoriam briedžiui priklausytų.
Nušašęs ūsūrinis kartą labai prašėsi į draugus, teko pabėgėt į šoną kol atsikabino, prastai jau jis ten aplinkoj orientavosi (kur čia man taip buvo jau nepamenu- senas įvykis).
Nu ir kartą "linksma kompanija" mane akmenimis apmėtė. Plaukiau sau valtimi Šventąja žemyn (lyg nuo Ukmergės link Upnykų), išgirdau krante muzikikę ir nevisai cenzūrinę leksiką, tai dėl viso pikto prisilaikiau kito kranto ir sparčiau pairklavau. Sprendimas buvo teisingas kai mane pamatę poilsiautojai "labai draugiškai" į krantą kvietė, tada akmenim apmėtė ir plaukte dar kažkuris bandė pasivyt, bet nei dametė, nei pavijo, tai nereikėjo man plaukt į krantą jų mušt
Daugiau per kokia 20m. karjeros kaip ir niekas nieko (neskaitant kai kokį žvėrį iš guolio pakeli, bet tai jie ten paprastai tolyn bėga).
Ar būtų kokios nors savigynos priemonės padėję- greičiausia, kad ne.
Va jei kas į Latviją ilgesniam laikui susiruošit, jau gal ir vertą apie kokias priemones nuo meškų pgalvot- priviso ten dabar jų nemažai.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
