Save maitinantis laužas

Jau rodėme kaip sukurti savaime maitinantį laužą „aukštyn kojom“, o šiandien parodysim kiek kitokią savaime degančio laužo konstrukciją. Tokia laužo konstrukcija sveikintina šaltuoju ir šlapiuoju metų laiku – velyvą rudenį, žiemą kai pilna sniego ar šlapią pavasarį, kai nėra didelės grėsmęs padegti miško paklotą (bet ir „šlapiais“ mėnesiais apskaičiuokite viską taip, kad išvengtumėt gaisro stovyklavietėje). Kam toks laužas reikalingas? 1. Kai laužo kaitros reikia ne iš karto, pvz. atvykę norite susiruošti stovyklavietę, pasistatyti palapines, o aplinkui temsta arba tuoj tems. Susirinkę malkų, užkūrę tokį laužą galite pasiruošti nakčiai stovyklą, prisirinkti grybų vakarienei, iš tolėliau atsinešti vandens ir po valandėlės grįžę rasit kaitrų laužą ant kurio galėsite kepti, virti ar šildytis. 2. Toks laužas gali praversti žvejyboje – užkuriat laužą išeidami spiningauti ankstyvą rytą ar vežiauti vėlyvą vakarą, o sužvarbę grįžtat ir turit kur pasišildyti, užsikaisti arbatos negaištant laiko. 3. Tokia laužo konstrukcija gali praversti naktį, kai norite, kad laužo liepsna ir šiluma išliktų kuo ilgiau. Pvz galite tokį laužą praplėsti ir po pagrindinį laužą užkurit dviejuose galuose ir taip nesušalti miegant žvarbią naktį.